Tokias ir panašias skambias antraštes galima aptikti JK žiniasklaidoje, ypač, kai kalbama apie vieną svarbiausių šalies gyventojams temų – maisto kainas.
Šiuo metu maisto produktų srityje britai mėgaujasi išskirtinėmis sąlygomis Europoje – JK gyventojai maistui išleidžia santykinai mažiau nei kitų ES šalių gyventojai (britai maistui vidutiniškai išleidžia 8 proc. pajamų, palyginimui, graikai – 16 proc.), o JK maisto produktų kainos yra vienos mažiausių Vakarų Europoje (maisto kainos yra 8 proc. mažesnės nei ES vidurkis).
JK Nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenimis, per pastaruosius 60 metų dėl sustiprėjusios prekybų centrų konkurencijos, žemės ūkyje ir maisto pramonėje diegiamų technologijų bei užsienio prekybos plėtros šalies gyventojų išlaidos maistui sumažėjo daugiau nei perpus, todėl maisto kainų pokyčiai yra vienas jautriausių klausimų JK vartotojams.
Šių metų balandžio pradžioje Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaida paviešino slaptą vyriausybinę ataskaitą, kurioje teigiama, jog įvykus „Brexit“ be sutarties, maisto kainos didėtų iki 10 proc., o šalies ekonomika patirtų didžiausią nuosmukį per pastarąjį dešimtmetį.
Reikia pabrėžti, kad „Brexit“ be sutarties yra itin nenaudingas JK, nes tuo atveju ES vis tiek reikalaus, jog JK įgyvendintų esmines sutarties nuostatas: užtikrintų šalyje gyvenančių ES piliečių teises, padengtų 39 milijardų svarų vertės prisiimtus finansinius įsipareigojimus („Brexit“ skyrybų kaštus) ir laikytųsi prieštaringai vertinamos „apsidraudimo politikos“ (angl. Irish backstop), numatančios atvirą sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos mainais į JK ir ES muitų sąjungą. Jei „Brexit“ be sutarties atveju JK nesilaikytų ES iškeltų reikalavimų, ES nepradėtų derybų dėl laisvosios prekybos sutarties, kol JK neįgyvendins šių reikalavimų.
Kitaip tariant, net ir įvykus „Brexit“ be sutarties, JK vis tiek būtų priversta įgyvendinti kertines „Brexit“ sutarties nuostatas, todėl JK visomis pastangomis siekia išvengti „Brexit“ be sutarties, ką liudija ir šių metų balandžio 5 d. JK premjerės Theresa May kreipimasis į ES su prašymu atidėti „Brexit“ iki šių metų birželio 30 d.
Eilės JK pasienyje
„Brexit“ be sutarties atveju JK ir ES pasienyje susidarys didžiulės spūstys, kurios tiesiog užkimš šalies uostus, jei iš ES importuojamų maisto produktams bus taikoma tokia pati patikra kaip ir kitoms prekėms ir gerokai padidins maisto prekių kaštus.
Ypač minėti trikdžiai jausis JK Doverio ir Folkestone jūrų uostuose, per kuriuos importuojama pusė viso šalyje suvartojamo maisto, įskaitant 30 proc. maisto produktų, kurie importuojami iš ES šalių, 11 proc. maisto produktų importuojamų iš valstybių, kurios turi prekybos susitarimus su ES, ir 9 proc. maisto produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių.
Pavasariais JK yra ypač priklausoma nuo šviežių vaisių ir daržovių importo iš kitų šalių (tiesiogiai iš ES arba per ES), kuriose vyrauja šiltesnis klimatas – pavasariais JK importuoja iki 90 proc. salotų, iki 80 proc. pomidorų ir iki 70 proc. įvairių uogų.
Nepaisant JK vyriausybės pareiškimų, jog blogiausiu atveju susisiekimas keltais tarp Doverio ir Calais uostų bus apsunkintas tik pirmąjį pusmetį po „Brexit“, vyriausybinių planų dėl papildomų keltų maršrutų įgyvendinimas stringa, o šalies vyriausybei pavyko užsitikrinti tik mažą norimų krovinių gabenimo po „Brexit“ pajėgumų dalį.
JK prekybos politika ir tarifai
Jei JK iš ES pasitrauktų be sutarties, britai automatiškai privalėtų laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisyklių, o tai reikštų drastišką maisto kainų šuolį, kai kuriais atvejais net iki 50 proc. JK prekybininkų teigimu, WTO taisyklių laikymasis mocarelos sūrio kainą gali padidinti iki 46 proc., jautienos kainą – iki 40 proc., vaisių ir daržovių kainą iki 21 proc.
Tiesa, kol kas nežinomas tikslus JK prekybos pagal WTO taisykles poveikis tarifų plėtrai, tačiau jau dabar aišku, kad po „Brexit“ be sutarties nauji importo mokesčiai gali būti pritaikyti daugiau nei 5 200 prekių, įskaitant maisto produktus.
2017 m. JK maisto produktų importavo iš ES arba per ES už 34 milijardus svarų ir šie maisto produktai pasiekė parduotuvių lentynas ir gamyklas be jokių muitų ar kitų prekybos kaštų, o „Brexit“ be sutarties atveju, kai bus prekiaujama tik pagal WTO taisykles, aukščiau minėta maisto prekių importo sąskaita padidėtų mažiausiai 9,3 milijardo svarų arba 27 proc. per metus. Galima tik spėti, kiek tada pabrangtų maistas JK vartotojams. Prognozuojama, kad JK ir ES nepavykus susitarti dėl laisvosios prekybos, po „Brexit“ maisto produktų importui taikomi tarifai vidutiniškai padidėtų 22 proc. ir šis pokytis atsispindėtų prekių kainose.
Kita vertus, nulinių tarifų politiką žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose JK vyriausybė jau atmetė kaip galinčią katastrofiškai paveikti britų ūkininkus, kurie savo verslą sukūrė ES muitų sąjungos aplinkoje, o po „Brexit“ turės konkuruoti su pigių maisto prekių importu iš kitų šalių, kurios taiko žymiai žemesnius maisto prekių standartus nei JK.
JK Parlamento Lordų rūmai įspėjo, jog šalies pirkėjai įstrigtų dviejų lygių sistemoje – geresnės kokybės britiškos prekės kainuotų žymiai daugiau nei dabar, o vargingesni pirkėjai būtų priversti tenkintis žemesnės kokybės pigesnėmis importinėmis prekėmis.
Jei JK iš ES pasitrauks be prekybos sutarties, britai privalės laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisyklių, numatančių tam tikrus tarifus ir kvotas, taikomas kitoms šalims. Pavyzdžiui, ES tarifų, taikomų kitoms šalims, vidurkis yra gana žemas, tačiau maisto produkcijos srityje tarifai yra dideli. Taip pat pagal WTO taisykles, jei JK sumažins tarifus iš vienos šalies importuojamai maisto produkcijai, tokius pat žemus tarifus ji turės taikyti ir visų kitų šalių atžvilgiu, kol JK nepasirašys laisvosios prekybos sutarčių su šiomis šalimis.
Kitaip tariant, net jei JK ir vienašališkai sumažins ar panaikins tarifus kai kurioms importuojamoms maisto prekėms, šios prekės parduotuvėse brangs tik kiek mažiau, nes jas eksportuojančios šalys toliau taikys WTO numatytus tarifus, tačiau dėl sumažėjusio konkurencingumo užsienio gamintojų atžvilgiu britai rizikuos sužlugdyti savo žemės ūkį bei maisto pramonę.
Reikia įvertinti ir tai, jog šių metų kovo mėnesio duomenimis, JK vyriausybė buvo susitarusi tik dėl 43 iš 161 esminių tarptautinių sutarčių pratęsimo po „Brexit“, įskaitant 11 aviacijos sutarčių, leidžiančių skrydžius į Kanadą, JAV ir kitas šalis. Be jau minėto 43 sutarčių pratęsimo, JK vyriausybė tikisi, jog iki „Brexit“ datos pavyks susitarti dar dėl 21 sutarties, tačiau dėl likusių 97 sutarčių vis dar deramasi, įskaitant prekybos sutartis su Islandija, Japonija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Turkija.
Tarp jau suderėto JK prekybos sutarčių su kitomis šalimis pratęsimo yra dvišalės sutartys su Izraeliu, Palestinos administracija, Farerų salomis ir kitomis šalimis, tačiau prekyba su šiomis šalimis sudaro tik 11 proc. visos JK tarptautinės prekybos. JK planuoja pratęsti dar kelias sutartis su Afrikos šalimis. Kita vertus, nemažai šalių laukia „Brexit“ pabaigos, kai paaiškės, ar JK pasitrauks iš ES su sutartimi, ar be jos.
JK gyventojų mirtingumo plėtra
Bet kokio „Brexit“ scenarijaus atveju maisto kainų augimas ir dėl to sumažėjęs vaisių ir daržovių vartojimas paskatins JK gyventojų mirtingumo plėtrą.
Londono imperatoriškojo koledžo (ICL) ir Liverpulio universiteto tyrimo, kuriame panaudoti Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) ir Mokesčių inspekcijos (HMRC) duomenys siekiant ištirti „Brexit“ poveikį gyventojų sveikatai, išvadose teigiama, jog padidėjusios maisto kainos lemtų nuo 3 000 iki 12 000 papildomų mirčių 2021–2030 m. laikotarpiu „Brexit“ su sutartimi atveju ir nuo 7 000 iki 23 000 papildomų mirčių „Brexit“ be sutarties atveju.
Net ir šiuo metu tik 27 proc. JK gyventojų, kurių amžius siekia nuo 19 iki 64 metų, ir 35 proc. vyresnių nei 65 metai gyventojų, suvartoja rekomenduojamą vaisių ir daržovių dienos normą. Priklausomai nuo „Brexit“ scenarijaus, vaisių ir daržovių vartojimas JK sumažėtų nuo 3 iki 11 proc., o tai sukeltų didesnę širdies ligų grėsmę. Net mažaiusiai žalingo scenarijaus, JK ir ES laisvosios prekybos sutarties pasirašymo, atveju nuo širdies ligų mirtų iki 1 proc. (2 740) daugiau gyventojų nei dabar.
Reikia pabrėžti, jog JK yra itin priklausoma nuo vaisių ir daržovių importo – pavyzdžiui, 2017 m. net 84 proc. vaisių ir 43 proc. daržovių buvo įvežta iš kitų šalių.
Prognozuojama, jog „Brexit“ be sutarties atveju šakninės daržovės brangtų mažiausiai 1 proc., vynuogės – 9 proc., obuoliai ir kriaušės – 9 proc., ankštinės daržovės – 10 proc., salotos – 12 proc., citrusiniai vaisiai – 14 proc., pomidorai – 15 proc., bananai – 17 proc.
