Lietuvos banko (LB) vadovas atmeta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno įtarimus, kad centrinis bankas netinkamai prižiūrėjo bankus 2009–2010 metų ekonominės krizės metu. Vitas Vasiliauskas nemano, kad kilęs ažiotažas galėtų pakenkti visai šalies bankų sistemai.
DELFI laidoje apsilankęs asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys sako, kad dėl prieš daugiau nei dešimtmetį vykusių įvykių prasidėjo didžiulė emigracija.
„Kritika dėl „Vilibor“ skaičiavimo metodikos yra labai sena, jau gana seniai daugybė rinkos apžvalgininkų kritikuodavo tą ydingą nustatymo metodiką, kai keli bankai apsikeičia tam tikromis sumomis, nustato palūkanų normą. Ir paskui tuo pagrindu, kokia yra ta palūkanų norma, yra apskaičiuojamas bazinis rodiklis, kuris sukelia kainas visiems Lietuvos verslams ir gyventojams. Sistema buvo ydinga, tai pripažino net ir patys bankininkai.
Žmonės iš išorės labai nemažai kritikuodavo. Jau tada Stasys Jakeliūnas sakė, kad visą sistemą lemiame tik tuo rodikliu, tema yra sena bet ji atgimė labai laiku. Mes galime atskleisti labai aktualią tiesą. Tai vartotojams būtų į naudą“, - sako K. Kupšys.
Jis taip pat tvirtina, kad S. Jakeliūnas ne dabar pradėjo domėtis visu tuo, ką viešina, o prieš daugybę metų.
„Aš nesistebiu ir nematau tame daug politikos. Tarsi normalu, kad žmonės viešina problemas, kada tik pažvelgsi, galima pamatyti to. S. Jakeliūnas apie tai kalba jau gal penkiolika metų, manyti, kad jam tai aktualu tik dabar, neteisinga, jis nuosekliai visa tai kritikavo.
Buvo ne vienas „Vilibor“ šuolis. Buvo šuolis, kai dalis verslų nusprendė jų nebeplėsti, ir tai ne krizės pasekmė, tai ekonomikos tam tikti procesai, baimė dėl to, kad infliacija suvalgys žmonių santaupas. Visa tai mes mielai norėtume ištirti. Kai į valdžią atėjo ši koalicija, tyrimas prasidėjo.
Neatmesčiau to, kad tai galėjo būti bankų susitarimas. Niekas netyrė, tai kodėl mes turime neigti, galbūt gera mintis užsakyti tarptautinį auditą, išsiaiškinti įvairių tyrimų pagrindu, kokios buvo jėgos, kurios formavo „Vilibor“, - sako K. Kupšys.
Paklaustas, kiek visa tai galėjo kainuoti paprasta žmogui, jis tikina, kad viso to tiksliai tikrai negalima vertinti, tačiau nuostolius galėjo patirti daugybė žmonių.
„Jeigu turėjai paskolą ir ji buvo ilgo laikotarpio, pririšta prie „Vilibor“, ir per mėnesi mokėjai 500 litų, tai normalus atlyginimas, paskola, tarsi nedidelė našta šeimos biudžetui. Tik staiga ateina raštas iš banko, kad jūsų įmokos suma padidėja tiek ir tiek. Jūs per tą laiką gal netenkate darbo, nes už nugaros – krizė. Rezultatas nuspėjamas – jūs nebegalite išmokėti paskolos, todėl bankas nusavina, pasiima atgal jūsų turtą.
Netmesčiau, kad dėl palūkanų normų šuolio kai kurios šeimos realiai galėjo patirti nuoskaudas dešimtimis tūkstančiais litų. (…) Kai kam tas palūkanų šuolis reiškė tai, kad jie visai negalėjo išsimokėti ar pasiimti paskolos. Kažkam tai reiškė emigraciją, nuskurdimą, prie gana apverktinos dabartinės situacijos prisidėjo akiplėšiška bankų politika.
Kiekvienas sutarties keitimas, jeigu jūs jį inicijuojate, tai yra jau jūsų atsidūrimas silpnesniojo vietoje, bankai tokiu būdu gali padidinti uždarbį, kurį jie gauna iš jų. Bankams tai naudinga, nes jie puikiai gyvena. Vienas sektorius gali iščiulpti syvus iš kitų ekonmikos sektorių“, - sako K. Kupšys.
Jis tikina, kad labiausiai norėtų, kad inicijuojamas tyrimas baigtųsi vartotojo naudai.
„Aš norėčiau tikėtis, kad tas tyrimas baigsis naudingai vartotojui, kad bus kitas žingsnis, kuris prives prie geresnio bankų reguliavimo, kad bankai nebegalės pelnytis iš žmonių. Tai atvers galimybę klausti, kodėl jeigu kažkas yra kaltas, ir neturi prisiimti atsakomybės. Kitose ES šalyse yra pavyzdžių, kai žmonės susivienije, bankas, kuris prisidirbo, yra priverstas atlyginti sumas.
Žmonių nuskurdimas ir geresnio gyvenimo paieškos yra rezultatas bankų teroro, kuris vyko. Tuo metu emigracija šoktelėjo, nes buvo aišku, kad esame užspausti bankų, laimės nerasime, stagnuojant ekonomikai, nebeliko, kaip uždirbti iš vietinės rinkos, žmonės rinkosi pabėgimo kelią“, - sako jis.
Lietuvos banko (LB) vadovas atmeta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno įtarimus, kad centrinis bankas netinkamai prižiūrėjo bankus 2009–2010 metų ekonominės krizės metu. Vitas Vasiliauskas nemano, kad kilęs ažiotažas galėtų pakenkti visai šalies bankų sistemai.
Jis taip pat sako, jog centrinis bankas visuomet bendradarbiavo su krizės aplinkybes tiriančia laikinąja Seimo komisija, taip pat yra pasirengęs bendradarbiauti ir su teisėsauga, jeigu to reikėtų.
„Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su laikinąja tyrimo komisija ir teikėme visą informaciją, kurios buvome paprašyti teikti (...) Mes – institucija, kuri remiasi faktais, ponas S. Jakeliūnas remiasi faktų interpretacijomis. Čia yra esminis skirtumas tarp manęs ir jo. Dar kartą sakau, kad mes nuėjome į asmeniškumus. Bet kuriuo atveju, Lietuvos bankas ir Biudžeto ir finansų komitetas tikrai bendradarbiavo, bendradarbiaus ir bendradarbiauja“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis sakė nesuprantantis, kodėl S. Jakeliūnas kaltina Lietuvos banką nebendradarbiavimu. Pasak V. Vasiliausko, pernai spalį jam liudijant komisijoje, klausimų apie „Vilibor“ palūkanų normą nebuvo. Vėliau atėjo S. Jakeliūno paklausimas šia tema ir centrinis bankas į jį atsakė raštu.
„Man labai keista, kad ponas S. Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiaujame (...) Kad nuomonės išsiskyrė, taip, bet tai, matyt, yra normalu. Ir mūsų žinutė buvo, kad mes neįžvelgėme būtent 2008–2009 metais, kad bankai būtų susitarę piktybiškai kelti palūkanų normas, konkrečiai „Vilibor“, – aiškino V. Vasiliauskas.
