Trečiadienį Seimo BFK vyko klausymai dėl bankų pinigų plovimo atvejų.
„Diskusijos metu buvo aiškiai indikuota, kad nerezidentų skaičius ir proporcijos visame klientų skaičiuje yra rizikos veiksnys, ir su „Revolut“ tas skaičius gali būti santykinai didelis ir proporcingai smarkiai išaugti. Atitinkamai padidėtų rizika. Tai nereiškia, kad visa tai yra labai blogai, paprasčiausiai reikia įvertinti ir pasiruošti“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.
Kaip sakė S. Jakeliūnas, komitetui buvo pateikta informacija apie operacijų skaičių ir sumas.
„Pinigų plovimas, tikėtina, visada vyksta. Klausimas, koks jo mastas, kokios priemonės ir kaip tai užkardoma. Iš pateiktos informacijos (matyti, kad. – ELTA) rizika Lietuvoje visada buvo mažesnė nei Estijoje ir Latvijoje, ypač po „Snoro“ ir Ūkio banko uždarymo, kurie turėjo daug nerezidentų ir dirbo su ofšorinėmis sąskaitomis. Tai – du rizikos veiksniai“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai.
Dėl maždaug dešimtmečio laikotarpį apimančių daugiamilijoninių pervedimų įvairios institucijos tyrimus pradėjo bankų „Nordea“, „Swedbank“, „Danske Bank“ atžvilgiu.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad bankų pinigų plovimo skandalai paveiks skolinimosi kaštus ir Lietuvos, kaip finansinių technologijų (fintech) centro, reputaciją.
„Kalbant apibendrintai apie bankų grupes, veikiančias Baltijos-Šiaurės šalyse, būtent skolinimosi kaštams tai įtakos turės. Kada mes kalbame apie dolerio jurisdikciją, tai tose šalyse kreditoriai žiūri apskritai į Europą kaip į vieną regioną – į Baltijos, Šiaurės šalis kaip į vieną regioną“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, didžiausią įtaką skandalai turėjo akcijų kainoms – jų kritimas kai kuriais atvejais buvo reikšmingas.
