„Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, elgiasi... Bent jau kol kas nežinau kodėl. Dėl to paprašiau, kad rytoj šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui ir tada bus sprendžiama kokių teisinių veiksmų imtis. Be abejo, bus kreiptasi į patį Lietuvos banką, kad būtų jų nuomonė ir atsakymai pateikti ir galbūt į generalinę prokuratūrą, ar tinkamai atstovaujamas viešas interesas. (…) Tikiuosi ir išvadų dėl pačios krizės tyrimo. Lietuva nėra išskirtinė, daugiau nei 10 valstybių atliko dėl sprendimų priimtų valstybėse, kas galėjo sukelti tokius reiškinius, dėl to taip pat laukiame išvadų, kad ateityje tokie faktai nepasikartotų arba būtų priimti sprendimai, kurie gintų valstybės ir žmonių interesus“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
S. Skvernelis kol kas nebuvo kategoriškas dėl to, ar Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas gali toliau eiti pareigas.
„Aš tikrai norėčiau išgirsti atsakymus į tuos klausimus, kurie užduoti. O tada galėtume vertinti. Bet kokiu atveju institucijos, kurios svarbios, kalbant apie mūsų finansų sistemą, jos stabilumą, vartotojų apsaugą, rekomendacijas valstybei, abejonių neturi jokių kilti, kalbant tiek apie patį vadovą, tiek apie pačią vadovybę“, – sakė jis.
S. Skvernelio buvo paklausta, jeigu jis taptų Lietuvos prezidentu, ar matytų S. Jakeliūną Lietuvos banko vadovu. Tačiau jis atsakė, kad toks klausimas nebuvo niekada svarstomas.
Tiesa, pats S. Jakeliūnas pripažino, kad konkrečiai dėl dabar viešinamos informacijos į Lietuvos banką net ir nebuvo kreipęsis.
Konferencijoje S. Jakeliūnas teigė, kad prokuratūra galėtų ištirti, ar Lietuvos bankas tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR .
S. Jakeliūnas žurnalistams teigė, kad 2008–2009 m. VILIBOR pakilo dėl pačių bankų veiksmų.
„Perskaičiavus būsto palūkanas, tie mokėjimai padidėjo keliais šimtais litų ir žmonėms netekusiems darbo ar sumažėjus jų pajamoms tapo praktiškai nepakelia našta mokėti tas kasmėnesines įmokas bankui. Jie kreipėsi į savo bankus, jie neva geranoriškai sutiko pakeisti paskolų valiutą, bet keisdami tą valiutą jie padidino palūkanų maržą nuo 1 proc. punkto iki 3 proc. punktų, neva sakydami, kad padidėjo rizika.
Kadangi patys bankai sukėlė tuos reiškinius ir dėl jų veiksmų rizika ir sukilo, tai tas maržos didinimas tokiu mastu nei ekonomiškai, nei morališkai nepagrįstas. Tikėtina, kad žmonės iki šiol moka padidėjusias maržas. (…) Preliminarus vertinimas, per dešimt metų iki 500 mln. eurų galėtų būti. Tikslūs skaičiai, turbūt reikės užsakyti specialų auditą Lietuvos banke, jei nepateiks vertinimo“, – teigė jis.
S. Jakeliūno teigimu, 2012 m. buvo atliktas Lietuvos banko tyrimas, tačiau šios informacijos tyrimą atliekantis komitetas negavo.
S. Jakeliūnas pridėjo, kad tikėtina, jog po dabar gautos informacijos tyrimui gali prireikti daugiau laiko.
„Po savaitės galutinius sprendimus priimsime dėl krizės tyrimo eigos. Bet turint tą informaciją, kurią pateikiau premjerui, tikėtina, kad tam gali reikėti laiko, kad gautume objektyvią informaciją iš Lietuvos banko. Jei nuspręs nepateikti gali tekti imtis atitinkamų priemonių“, – teigė jis.
