„Manau, kad viskas vyksta labai gerai. Turint galvoje, kad, kaip rodo visi tyrimai, žmonių finansinis išprusimas ir rūpinimasis savo finansine ateitimi yra labai žemas, šita diskusija, kuri verda daugelio aplinkose, rodo, kad mes einame link sąmoningumo, nes apsispręsti galiausiai turėsiu pats“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ antradienį kalbėjo ministras.
Pasak jo, pats žmogus turėtų apsvarstyti visus už ir prieš: ar geriau išleisti pinigus dabar, ar atsidėti ateičiai. Tuo metu rezultatai rodo, kad žmonių pasiskirstymas yra maždaug per pusę.
„Rezultatai rodo, kad yra maždaug per pusę tų, kurie atsisako dalyvauti sistemoje, kai kurie iš jų grįžta į „Sodrą“, kai kurie iš jų tik sustabdo, bet jų pinigai lieka kaupime, ir tų, kurie apsisprendė kaupti didžiąja dalimi“, - sakė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, šiuo metu sistemoje yra per milijoną žmonių, papildomai nuo liepos 1 d. bus įtraukta daugiau kaip 100 tūkst. jaunų žmonių, ir taip kas trejus metus. Todėl galima sakyti, kad sistema bus tvari ir nesupriešinta su „Sodros“, kaip buvo iki šiol, kai žmogus turėjo apsispręsti, ar dalyvauti „Sodroje“, ar pensijų kaupime.
ELTA primena, kad nuo šių metų įsigaliojo pensijų kaupimo sistemos pertvarka. Visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.
Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus mokėjo tik „Sodros“ įmokas ir lėšų nuo savo darbo užmokesčio nepridėjo (2+0+0), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 1,8 proc. šio gyventojo darbo užmokesčio. Įmoka kasmet laipsniškai didės, kol pasieks 3 proc., kiek anksčiau pranešė „Sodra“.
Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus prisidėjo ir lėšomis nuo savo darbo užmokesčio (2+2+2), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 3 proc. jo darbo užmokesčio.
Jeigu šie gyventojai norėtų kaupime nebedalyvauti, jie turėtų apie tai informuoti savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. Įmokų pervedimas stabdomas nuo to mėnesio, kai įsigalioja kaupimo bendrovei pateiktas prašymas.
