Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Dėl Lietuvos banko vaidmens parlamentiniame tyrime krizės priežastims nustatyti“ pateiktas vertinimas, kad Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.

„Šiandien tokia sudėtinga komercinių bankų situacija, turint omeny apie pinigų plovimą Skandinavijos bankuose, tai parodė, kad ne viskas vyko taip, kaip buvo deklaruota. (…) Šis parlamentinis tyrimas ne išimtinis, daug šalių atliko tokius tyrimus. Po krizės tokius tyrimus atliko ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija. Būtų labai svarbu, kad ir mūsų sudarytai komisijai būtų pateikiami objektyvūs duomenys ir paaiškinimai. Trukdymas komisijai atlikti darbą rodo nepagarbą visam parlamentui.

Viktoras Pranckietis

Oficialių valstybės institucijų ir asmenų požiūris ir nenoras aiškintis itin svarbių klausimų kelia tik didesnę sumaištį ir nežinomybę. Kreipiuosi į Lietuvos banką ir kitas institucijas ir raginu bendradarbiauti aiškinantis tiesą“, – teigė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir palikęs konferenciją išskubėjo į komandiruotę.

Parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančio Seimo komiteto vadovas „valstietis“ S. Jakeliūnas tuomet pradėjo kalbėti, kad atliekant tyrimą kreipėsi į Lietuvos banką. Tačiau po kelių savaičių gautas atsakymas atrodė kaip vengimas bendradarbiauti, tuomet buvo pakartotinai kreiptasi ir po keliolikos dienų sulaukti atsakymai. Be to, pasak S. Jakeliūno, jis kreipėsi į kitas institucijas.

„Vienas iš žmonių, mano iniciatyva, pateikė informaciją, kuri, manau, yra svarbi. Dalis tai susiję su susirašinėjimu Lietuvos banko viduje“, – teigė S. Jakeliūnas.

Cituojamas 2018 m. balandžio 5 d. Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko elektroninis laiškas, gavus BFK prašymą pateikti preliminarius atsakymus į krizės tyrimo klausimus: „Na štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus gal sakau ir tegu atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu folkloru. Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“.

Laiškas adresuotas Raimondui Kuodžiui, Mariui Jurgilui, Tomui Garbaravičiui ir Vytautui Valvoniui.

S. Jakeliūnas teigė, kad iš susirašinėjimo ir pateiktų preliminarių atsakymų matėsi, kad Lietuvos bankas nebuvo ir nėra linkęs bendradarbiauti.

„Taip po to teikė informaciją, pats V. Vasiliauskas po to liudijimo Komisijoje. Tas liudijimas nebuvo beprasmis, jis pripažino dalį atsakomybės ir klaidų, kurios buvo prieš tai padarytos Lietuvos banko. Tačiau atsakydamas apie Skandinavijos bankų reikšmę sukeliant krizės reiškinius, jis išvengė to, nors manau, kad tai akivaizdu“, – po konferencijos sakė S. Jakeliūnas.

Konferencijoje taip pat parodyti vaizdo įrašai, kuriuose M. Jurgilas ir V. Vasiliauskas 2018 m. rugsėjį visuotiniame LB darbuotojų susirinkime kalbėdami apie parlamentinį tyrimą teigė, kad tai kapstymąsis praeityje, ragino darbuotojus, ypač prieš kameras, pasilaikyti savo nuomonę sau.

Vitas Vasiliauskas

Pasigedo atlikto VILIBOR tyrimo

BFK pirmininkas taip pat teigė, kad iki 2008 m. pabaigos apie 60–70 proc. būsto paskolų gavėjų paskolas buvo paėmę litais.

„2007 metų gruodžio mėnesį buvo sunkiai paaiškinamas šuolis, kreipiausi į banko valdybą paaiškinimo, kodėl toks šuolis. Šito VILIBOR buvo skaičiuojamos palūkanos gyventojams, ir būsto paskolos. Tas šuolis sukėlė didžiulius kaštus tiems žmonėms, kurie elgėsi atsakingai, skolinosi litais, ta valiuta, kuria gavo pajamas. Jų paskolos aptarnavimo išlaidos išaugo. (…) Kiekviena šeima galėjo patirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų papildomų sąnaudų 10 metų laikotarpyje“, – teigė S. Jakeliūnas

Po konferecijos S. Jakeliūnas žurnalistams teigė, kad 2008–2009 metais VILIBOR pakilo dėl pačių bankų veiksmų.

„Perskaičiavus būsto palūkanas, tie mokėjimai padidėjo keliais šimtais litų ir žmonėms netekusiems darbo ar sumažėjus jų pajamoms tapo praktiškai nepakeliama našta mokėti tas kasmėnesines įmokas bankui. Jie kreipėsi į savo bankus, jie neva geranoriškai sutiko pakeisti paskolų valiutą, bet keisdami tą valiutą jie padidino palūkanų maržą nuo 1 proc. punkto iki 3 proc. punktų, neva sakydami, kad padidėjo rizika. Kadangi patys bankai sukėlė tuos reiškinius ir dėl jų veiksmų rizika ir sukilo, tai tas maržos didinimas tokiu mastu nei ekonomiškai, nei morališkai nepagrįstas. Tikėtina, kad žmonės iki šiol moka padidėjusias maržas. (…) Preliminarus vertinimas, per dešimt metų iki 500 mln. eurų galėtų būti. Tikslūs skaičiai, turbūt reikės užsakyti specialų auditą Lietuvos banke, jei nepateiks vertinimo“, – teigė jis.

Kaip teigia parlamentaras remdamasis žmonių kreipimaisis, savo pastebėjimais ir spėjimais, jis kreipėsi į Lietuvos banką dėl VILIBOR, tai yra, ar buvo atlikti tyrimai ir vertinami VILIBOR nustatymo metodikos objektyvumas ir efektyvumas, šio indekso kaitos 2008–2009 metais priežastys bei šio proceso įtaka gyventojų, paėmusių būsto paskolas litais, palūkanų išlaidoms. S. Jakeliūno teigimu, 2012 m. buvo atliktas Lietuvos banko tyrimas, tačiau šios informacijos tyrimą atliekanti Komisija negavo.

Tiesa, po konferencijos S. Jakeliūnas pripažino, kad V. Vasiliauskui dalyvaujant krizės priežasčių tyrimo komisijos apklausoje, išsamiau apie VILIBOR nebuvo klausta. Apie tai susidomėta gavus klausimus iš žmonių, jau po Lietuvos banko vadovo apklausos.

„Mes kreipsimės į Lietuvos banką, kad būtų pateikta oficiali studija 2012 m. spalio mėnesio. Tos studijos pagrindu inicijuosime diskusiją ir su Lietuvos banku, jei jis bus linkęs diskutuoti ir su komerciniais bankais, komercinių bankų asociacijos prezidentu. Aš preliminariai apie šitą problemą jau esu kalbėjęs, todėl tai nebus jiems didelė naujiena. Tikėtina kreipsimės ir į Švedijos motininius bankus, nes tai gali būti ne tik Lietuvos problema. (…) Pasekmės gali būti įvairios. Ir įstatyminės, ir kitos. Jeigu bendradarbiavimo nebus, mes turbūt spręsime pirmiausia dėl Lietuvos banko valdybos ir pirmiausia valdybos pirmininko tinkamumo užimti pareigas“, – po konferencijos kalbėjo S. Jakeliūnas.

BFK pirmininkas teigė, kad šiandien susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu. Prabilta ir apie kreipimąsi į prokuratūrą dėl to, kad Lietuvos bankas pateikė neobjektyvią informaciją ir klaidindamas Seimą pažeidė viešuosius interesus.

S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad Lietuvos banko valdyboje turėtų būti padiskutuota, o kadangi V. Vasiliauskas ir ECB narys, tai planuojama šią informaciją išversti ir pateikti ECB, kad jie įvertintų Lietuvos banko vadovo elgesį krizės tyrimo atžvilgiu.