Tarp ypač daug energijos naudojančių įmonių yra „Orlen Lietuva“, „Lifosa“, „Achema“ ir kitos.
Numatyta, kad tokios įmonės už per metus suvartotą elektros kiekį, viršijantį 1 GWh, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Įmonės, kuriose nebus įdiegtos geriausios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, turės įsipareigoti jas diegti, investuodamos ne mažiau kaip 75 proc. nuo susigrąžintos sumos.
Dalyvauti šioje schemoje galės pramonės įmonės, kurios ne mažiau kaip 30 proc. pajamų gauna iš veiklos elektrą intensyviai naudojančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, chemijos ar plastiko gamintojai.
Tam, kad galėtų pasinaudoti lengvata, įmonės privalo neturėti VIAP skolų. „Achema“ vasario pabaigoje turėjo apie 11,61 mln. eurų, „Orlen Lietuva“ – apie 11,88 mln. eurų, o „Lifosa“ – 9,77 mln. eurų VIAP įsiskolinimą, rodo VIAP lėšų administratoriaus „Baltpool“ duomenys.
Bendrovės iki liepos 1 dienos turėtų pateikti paraiškas, sudaryti sutartis su „Baltpool“. Šia lengvata įmonės galės pasinaudoti laikotarpiu nuo šių metų sausio 1 dienos iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.
Kainų komisijos 2019 metams patvirtinta VIAP kainos dalis sudaro 0,903 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra minėjęs, kad per 15 metų vien dėl šios schemos Lietuva galėtų tikėtis apie 700 mln. eurų investicijų. Taip pat tai bus teigiama žinia dabartiniams didiesiems energijos vartotojams – parama galės pasinaudoti daugiau kaip 150 įmonių.
Paramos schemai pernai pritarė Seimas, o šį sausį ją suderino Europos Komisija. Vasarį konkrečiai jos tvarkai pritarė Vyriausybė.
Panašias diferencijuotas VIAP schemas taiko Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Latvija ir kitos šalys.