Asociacijos valdyba R. Vainienę paskyrė trečiadienį, o sutartį ji teigė pasirašysianti penktadienį.
„DELFI dienoje“ - pokalbis naujai paskirta Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomąją direktore Rūta Vainiene. Kada maistas Lietuvoje kainuos tiek, kiek kaimyninėje Lenkijoje? Kada drabužius pirksime panašiomis kainomis kaip Europoje?
„Esu davusi priesaiką, nors ne visada pavyksta, bet nenoriu kalbėti už kitus žmones. Mano akimis, L. Vilimas dirbo gerai, visa asociacija pareiškė padėką, o kaip jis jaučiasi, aš nežinau. Apmaudu, kad dialogas vyksta karo lauke, vienoje barikados pusėje yra Vyriausybė, o kitoje – asociacija. Iš tikrųjų, norėtųsi rimtesnio dialogo“, - apie šios savaitės postų pasikeitimus kalbėjo R. Vainienė.
Žmonės mano, kad kainos padidėjo dešimtkart, o algos tik dukart. Statistika teigia, kad viskas atvirkščiai.
„Yra labai didelis nesusikalbėjimas, aš tai vadinu „sugedusio telefono“ principu. Visa tai labai aiškiai pastebiu kainose ir algose. Statistika yra kieta, ji surenka visą informaciją ir viską apibendrina. Galima ginčytis nebent tik dėl metodikos, bet žmogus nėra vien tik skaičių būtybė.
Aš ir pati kartais pasiduodu tai pagundai pasakyti, kad Šalčiūtė buvo teisi, kai kalbėjo apie kainas „vienas prie vieno“. Tik tiek, kad turiu ekonominių žinių ir tada pradedu galvoti, kodėl taip atsitiko. Mačiulio pranešimas apie tai, kad mes esame užtvindyti pinigais, o kai pinigų yra daug, kainos neišvengiamai kyla. Iš tiesų, tų dedamųjų yra nemažai“, - laidoje „DELFI diena“ sakė ekonomistė.
„Aš vienareikšmiškai tikiu konkurencija. Laisva ir atvira konkurencija. Tikiu mokesčių politikos įtaka kainoms. Štai visai neseniai buvau Lazdijuose. Visi Lazdijai kalba, kad „Vynoteka“ atidarė parduotuvę ir nebereikia važiuoti tų 30 kilometrų. Ten tiesiog viskas pigiau“, - laidoje kalbėjo R. Vainienė.
Ekonomistė vienareikšmiškai sako, kad kainos auga tada, kai didėja paklausa.
„Kainos auga tada, kai didėja paklausa. Kainos auga taip pat tada, kai rinkoje daugėja pinigų. (…) Jeigu pas mus žengia kažkoks tinklas, akivaizdu, kad čia jis mato nišą. Prekyba yra paslauga“, - laidoje sakė R. Vainienė.
Tiesa, anot jos, yra greitas ir kur kas lėtesnis būdas sumažinti kainas.
„Greitas būdas yra pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas. Kartoju – tai greitas būdas, bet yra ir kitų būdų. Yra konkurencijos sąlygų gerinimas, laisvinimas konkurencijos. Ten, kur atrodo, kad kažkokie reikalavimai gina konkurenciją, tam tikrais atvejais jie ją net suvaržo.
Tas dialogas tarp įstatymo leidėjo, kuris nustato taisykles ir to sektoriaus, turėtų vykti kitaip. Reikia išsiaiškinti punktus, mes matome, kas neleidžia tos kainos vartotojui sumažinti. Yra darbo laiko įvairūs suvaržymai. Kaštų dalies mažinimas, manau, yra esminis momentas. Bet tai nėra greitas kelias“, - sakė ekonomistė.
Daugelis lietuvių vis dar pastebi skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos kainų.
„Lenkija yra labai aiškus atsakymas. Tai yra PVM. Na, negalime su 21 konkuruoti su 5“, - lakoniškai atsakė ekonomistė. (…) Jeigu kainos skirtingose šalyse skiriasi, mes turime įsivaizduoti, kad tai vėlgi yra grandinė. Logistika, atvežti juk vis tiek kainuoja. (…) Kodėl šalia naftos gamyklos benzinas yra brangiausias? Todėl, kad yra alternatyvūs kaštai.
Ne viskas yra prekybininkų rankose. Kiek aš matau, jie visas galimas, kurias turi savo rankose, išnaudoja, tačiau tikrai ne viskas yra jų rankose. Tai niekada nebūna vienose rankose. Tai būna kelių rinkos dalyvių rankose, taip pat ir institucijų“, - laidoje sakė R. Vainienė.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.
