Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė, atlikusi Finansų ministerijos parengto 2019-2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą, nusprendė, kad jis yra tinkamas Lietuvos stabilumo šiemet programai ir valdžios sektoriui priklausantiems biudžetams rengti.
Kaip rašoma fiskalinės institucijos pranešime, nors praėjusiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas stiprėjo, bet euro zonoje, Kinijoje - lėtėjo. Lėčiau auganti Kinijos ekonomika tiesiogiai veikia euro zoną. Dėl to manoma, kad didžiųjų ekonomikų lėtesnis augimas neigiamai veiks lietuviškos kilmės prekių eksportą. Fiskalinė institucija pastebi, kad dėl aukšto politinio neapibrėžtumo Europoje gali sulėtėti privataus sektoriaus skolinimasis, o praėjusių metų pabaigoje svyravusios finansų rinkos lieka pažeidžiamos.
„Neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje ir išliekantis neigiamas išorės rizikos veiksnių balansas lemia šių metų Lietuvos ūkio raidos augimo peržiūrą lėtėjimo kryptimi. Dėl lėčiau augančios išorės paklausos mažinamos eksporto ir importo augimo projekcijos. Vidaus paklausa ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu, kuris lemia Lietuvos ekonomikos augimą“, - teigė fiskalinės institucijos vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė ir pridūrė, kad privataus vartojimo augimą lemia auganti gyventojų perkamoji galia.
Atnaujinta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama praėjusiais metai nerodo žymių pasikeitimų. Išliko įtampa darbo rinkoje, aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, atslūgusi infliacija nesiskyrė nuo daugiamečio vidurkio.
Finansų ministerija kovo 21 d. viešai paskelbė 2019-2022 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė išvadą Seimui dėl jo tvirtinimo.
ELTA primena, kad Finansų ministerija praėjusią savaitę pristatė Lietuvos ekonominės raidos scenarijų, kuriame atsispindi lėtesnis nei anksčiau prognozuotas ekonomikos augimas.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.
Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.
Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.
Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.
