Dar prieš balsavimą, kuris įvyko metiniame banko akcininkų susirinkime, didžiausias banko akcininkas – pensijų fondas AMF – paskelbė, jog po to, kai trečiadienį buvo pranešta apie „Swedbank“ veiklos tyrimo išplėtimą, fondas nesutiks generalinės direktorės atleisti nuo atsakomybės už 2018 metų rezultatus. Tokios pat nuomonės nusprendė laikytis ir kiti du stambūs akcininkai, „Folksam“ ir „Alecta“.
Taigi akcininkai visuotiniame susirinkime nubalsavo prieš B. Bonnesen atleidimą nuo atsakomybės už 2018 metų rezultatus, o tai atveria kelią imtis teisinių veiksmų prieš buvusią vadovę, rašo agentūra „Bloomberg“.
Atleidimo nuo atsakomybės praktika daugiausia naudojama Švedijoje ir Suomijoje. Tai reiškia, jog akcininkai pritaria valdybos ir generalinio direktoriaus ankstesnių finansinių metų veiklai.
Pasak „Bloomberg“, atmosfera ketvirtadienį įvykusiame visuotiniame „Swedbank“ akcininkų susirinkime visiškai skyrėsi nuo ankstesnių „Swedbank“ mėginimų atmesti su pinigų plovimu susijusius kaltinimus.
Banko valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas atsiprašė už banko taikytą požiūrį ir pareiškė nuoširdžiai apgailestaująs dėl pastarojo meto įvykių.
„Pasitikėjimui [banku] buvo suduotas smūgis“, – pareiškė L. Idermarkas, kurį cituoja „Bloomberg“.
Prasidėjus visuotiniam akcininkų susirinkimui, prekyba „Swedbank“ akcijomis buvo sustabdyta.
Nuo tada, kai buvo paviešinti įtarimai pinigų plovimu, banko akcijų kursas krito beveik 27 proc., o jo rinkos vertė sumažėjo 6,15 mlrd. eurų.
Švedų laikraščiui „Expressen“ kiek anksčiau duotame interviu B. Bonnesen pareiškė mananti, kad ji nepadarė nieko blogo.
„Swedbank“ valdyba ketvirtadienį atleido B. Bonnesen iš banko prezidentės ir generalinės direktorės pareigų ir finansų direktorių Andersą Karlssoną paskyrė laikinuoju prezidentu ir generaliniu direktoriumi.
„Dėl pastarųjų dienų įvykių bankas ėmė patirti didžiulį spaudimą. Todėl valdyba nusprendė atleisti Birgitte Bonnesen iš užimamų pareigų“, – po jos atleidimo pareiškė banko valdybos pirmininkas L. Idermarkas.
Tuo tarpu Švedijos institucijos tęsia tyrimą, siekdamos nustatyti, ar „Swedbank“ – seniausias Švedijos bankas – yra įsivėlęs į milžinišką skandalą dėl pinigų plovimo per Baltijos šalis, ir trečiadienį atliko kratą banko būstinėje.
Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba pranešė, jog tarnybos vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas (Tomas Langrotas) tiria, ar penkiolika didžiausių „Swedbank“ akcininkų apie tai, kad bankas yra įsivėlęs į pinigų plovimo skandalą, galėjo neteisėtai sužinoti dar prieš tai, kai apie tai praėjusį mėnesį pirmą kartą pranešė švedų televizija.
Transliuotojas SVT tuomet pranešė, jog „Swedbank“ klientai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje galėjo pervesti mažiausiai 40 mlrd. kronų, arba 3,8 mlrd. eurų.
SVT tiriamosios žurnalistikos laidoje „Uppdrag Grasning“ trečiadienį buvo pranešta, jog „Swedbank“ pateikė klaidinančią informaciją tyrimą dėl vadinamųjų „Panamos popierių“ vykdančioms JAV institucijoms.
Laidoje buvo papasakota, jog „Swedbank“ Niujorko finansų priežiūros institucijai pareiškė, jog bankas neturi pagrindo įtarti, kad per jį galėjo būti plaunami pinigai, nors bankas Baltijos šalyse teikė paslaugas daugiau nei šimtui bendrovių, susijusių su Panamos teisinių paslaugų bendrove „Mossack Fonseca“.
Iš „Mossack Fonseca“ buvo nutekinta apie 11,5 mln. dokumentų, kurie atskleidė kaip viso pasaulio politikai, verslininkai, nusikaltėliai ir garsenybės naudojosi vadinamaisiais mokesčių rojais, kad paslėptų savo turtą.
SVT duomenimis, nuteistas buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas (Polas Manafortas) per “Swedbank” gavo 1 mln. Švedijos kronų, arba 96 tūkst. eurų. Pinigus pervedė bendrovė „Vega Holding“, kuri yra siejama su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.