Ką daryti, kai pinigų per daug?

„Pakalbėsiu apie tai, kas yra viena iš opiausių problemų: ką daryti, kai yra per daug pinigų? Per 15 minučių įrodysiu, kad visi jūs, nors neturite tos problemos dabar, turėsite ją gana greitai“, – taip savo pranešimo temą ketvirtadienį pristatė N. Mačiulis.

Anot jo, esminis klausimas yra, kas atsitinka, kai perteklinių sukauptų paskolų problema yra sprendžiama mažinant palūkanas ir spausdinant pinigus. Ekonomistas pabrėžė, kad būtent tai buvo daroma pastarąjį dešimtmetį.

Po krizės, teigė ekonomistas, pinigų pasiūla buvo padidinta net keturis kartus. „Nuo 4 milijonų turtas išauga iki 17 milijonų. Kokia pasekmė? Ekonomikos auga, bet negalima turbūt tikėtis, kad pinigų pasiūlos didinimas neturės tarp pinigų multiplikatorių ir per visus kitus kanalus, įtakos ir skolos augimui. Per dešimtmetį skola ne tik nesumažėjo – ji išauga 70 trilijonų dolerių“, – sakė N. Mačiulis.

Priešingai nei praėjusį dešimtmetį, teigė pranešėjas, dabar agresyviausiai bei entuziastingiausiai skolinosi tikrai ne lietuviai, o besivystančių ekonomikų įmonės ir gyventojai, vyriausybės. „Kinija, Pietų Afrika, Turkija – visur yra didelis finansų svertas, yra perkaitimo ekonomikos ženklų. Beje, besivystančių ekonomikų skola išaugo trigubai per dešimt metų“, – teigė ekonomistas.

Alternatyvos – blogesnės

Saviironizuodamas N. Mačiulis tikino, kad banko atstovas pasakytų, jog skola savaime nėra problema. „Ypač, jei ji yra nukreipiama į produktyvius aktyvus: investicijos į infrastruktūrą, pastatus, gamybą, sukuria ateities potencialo, gerina gyventojų gyvenimo kokybę. Problema yra tai, kai pinigai nukreipiami į neproduktyvius aktyvus, spekuliacijas“, – sakė N. Mačiulis, pridurdamas, kad Kinijoje yra statomi miestai vaiduokliai.

„Pirma akivaizdi pasekmė, kuri pasimato didėjant pinigų pasiūlai ir mažėjant palūkanoms – nekilnojamas turtas. Turbūt akivaizdu, kad sumažėjus skolinimosi kainai, gyvenamosios paskirties būstas yra daug lengviau įperkamas. Šiuo metu būsto paskolų palūkanos yra maždaug trigubai mažesnės nei buvo 2007 metais. Ir iki 2000 metų buvo burbulų: išsipučia, išsileidžia, svyravimai vyksta visose šalyse, nieko ypatingo. Šio amžiaus pradžia prasideda vienu dideliu burbulu.

Ar tai yra nekilnojamojo turto burbulas? Tiktai su ta sąlyga, kad palūkanų normos vėl pakils. Jeigu palūkanų normos lieka prie nulio, yra struktūrinis lūžis. Yra fundamentalus pokytis, kai pinigų kaina pasikeitė, alternatyvos investicijos yra labai negatyvios, obligacijų pajamingumas vėl daug kur neigiamas“, – sakė ekonomistas.

Esant tokiai situacijai, pastebi N. Mačiulis, yra ieškoma alternatyvų. Viena iš alternatyvų gali būti nekilnojamas turtas. „Dar akivaizdi alternatyva yra akcijos. Bet akcijos irgi brangios. Jeigu vertiname akcijų kainas ir pelno, tenkančio vienai akcijai, santykį, jos brangesnės buvo tik du kartus istorijoje. Ar tai burbulas? Tik su ta sąlyga, kad palūkanų normos neliks prie nulio. Nes alternatyvos yra blogesnės“, – dėstė N, Mačiulis.

Ekonomistas priminė, kad praėjusių metų konferencijoje ne vienas pranešėjas kalbėjo apie kriptovaliutas. Šiemet, pastebi N. Mačiulis, tokių temų jau negirdėti. „Aš lygiai prieš metus sakiau, kad tai yra burbulas, yra visi burbulo bruožai, nepakankamai bruožų, kad tai būtų revoliucija, kuri galėtų pakeisti tradicines valiutas“, – sakė jis.

Dr. Nerijus Mačiulis

Neoliberalizmo mirtis

N. Mačiulis prisipažino besidžiaugiantis, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas užsiminė apie neoliberalizmo mirtį, grėsmę ir pavojus.

Anot jo, ekonomika auga, pinigai yra spausdinami, palūkanos nulinės, atlyginimai didėja, socialinės išmokos taip pat auga. Tačiau, pabrėžia jis, Paryžiaus gatvėse vyksta precedento neturinčios riaušės dėl dyzelinio kuro akcizo. „Milžiniški pinigai patenka į rinką, bet labai daug kas to nemato. Yra kriptovaliutos, akcijos, nekilnojamo turto objektai, meno kūriniai. Daugybė gyventojų to nemato, pyksta, siautėja. Ir tai nėra pavienis reiškinys. Jis dar labiau stiprės. Tos tendencijos taps vis akivaizdesnės“, – įspėja ekonomistas.

„Pastaruoju metu padarytos dvi apklausos JAV ir Prancūzijoje rodo, kad tarp 20-30 metų gyventojų, manančių, kad socializmas yra geresnė ekonominė santvarka negu kapitalizmas yra daugiau nei pusė. Pinigų perteklius sukuria daug problemų ir jų gal nematome savo kasdienybėje, bet apie jas išgirsime tikrai daug“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomika – nuobodžiai stabili

O kaip šiandien atrodo Lietuvos ekonomika? Anot N. Mačiulio, Lietuvos ekonomikos vystymasis dabar yra nuobodžiai stabilus. „Nepaisant to, kad centriniai bankai pasiūlė labai daug pinigų, nustatė nulines ar neigiamas palūkanas, Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų Baltijos šalių, visiškai neperkaito. Tendencijos nepanašios visiškai į tas, kurias matėme po įstojimo į Europos Sąjungą“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Kaip teigė N. Mačiulis, ekonomikos perkaitimo indeksas skaičiuojamas atsižvelgiant į kelias pagrindinius komponentus. „Tokius kaip užsienio prekyba, užsienio prekybos deficitas, ar perkaista būsto rinka, ar kreditavimas auga sparčiau nei gyventojų pajamos. Šiuo metu tik vienas rodiklis rodo, kad ekonomika perkaista – tai yra darbo rinkos tendencijos. Darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei produktyvumas. Bet kol kas neigiamų makroekonomikos pasekmių nebuvo“, – teigė N. Mačiulis.

Tai, akcentavo N. Mačiulis, rodo ir realūs finansiniai duomenys. „Įmonių indėlių portfelis šiemet išaugo daugiau negu dvigubai, beveik trigubai. Paskolų portfelis yra netgi mažesnis, tai yra įmonės naudoja daug mažesnį finansinę svertą. Lygiai taip pat su gyventojais – indelių portfelis padvigubėjo, paskolos beveik nepasikeitę.

Finansinis svertas minimalus, nereikia daryto to, ką darėme iki 2008 metų. Dėl to aš labai ramiai stebiu išorines teigiamas tendencijas, nes ir išorinis šokas šiuo metu turėtų gana kuklią neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas pridūrė, kad ne jis vienintelis ramiai stebi šias tendencijas – tai atspindi visų Lietuvos sektorių pasitikėjimo rodiklis. „Net ir prasidėjus kalboms galbūt po dešimtmečio vėl pasikartos krizė, vėl bus kažkokios neigiamos tendencijos matome, lūkesčiai nesusvyravo. Paslaugų sektoriaus vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausiame lygyje ir nesignalizuoja apie artėjančias problemas. Atkreipsiu dėmesį, kad artėjant 2008 metų pabaigos krizei, beveik du metus iki tol visų sektorių lūkesčiai sparčiai krito ir nematyti, kad artėja didelės problemos tuo metu buvo neįmanoma“, – sakė ekonomistas.