Posėdyje ketinama svarstyti Seimo nutarimo projektą „Dėl kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti „Revolut“ patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“.
Dokumente komisijai siūloma dar kartą įvertinti, ar „Revolut“ veikla atitinka nacionalinio saugumo interesus. Taip pat išvardinta 11 dalykų, į kuriuos komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
Trečiadienio BFK darbotvarkėje šis klausimas iš pradžių nebuvo uždaras, tačiau dėl to dvejonių kilo konservatoriams Mykolui Majauskui ir A. Kubiliui.
„Lietuvoje yra bent 100 tūkst. „Revolut“ vartotojų. Klausimas – kokį signalą jiems siunčiame, priiminėdami tokius sprendimus, kokius siūlote. Ar tikrai esame pasiruošę pasakyti, kad tai yra nesaugu naudoti, kad rizikinga laikyti pinigus.
Man atrodo, kad klausimas buvo ne vieną kartą apsvarstytas. Nacionalinio saugumo komisija du kartus yra įvertinusi ir jos pirmininkas čia kalbėdamas posėdžio metu sakė, kad nemato prasmės dar kartą nagrinėti. Nežinau, ar tikrai turėtume tai daryti, skatindami tokį nepasitikėjimą nacionalinėmis institucijomis. Siūlau klausimą išbraukti iš darbotvarkės“, – sakė M. Majauskas.
Komiteto nariai balsavo, kad klausimas darbotvarkėje liktų. Tada A. Kubilius pasiūlė jį svarstyti už uždarų durų.
„Kalbama apie licenzijuotą banką, gerą ar blogą – nežinau. Čia jau jums spręsti, bet noriu pasakyti paprastą pastabą. Sakykite, panikos kėlimas bankų sektoriuje yra baudžiamas ar ne? Nes aš matau ir nežinau, ar galima tokius posėdžius daryti atvirus. Nežinau, iš ko kyla panika bankų sektoriuje, bet kai Seimo komiteto posėdyje pradedama svarstyti vieno iš bankų reikalai, nematau kitos išvados, kaip tik, kad tokiu būdu galima sukelti paniką“, – kalbėjo A. Kubilius.
Seimo BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė, kad klausimą svarstyti viešai siūlo, nes visa su tuo susijusi informacija yra vieša.
„Pateikiau sąrašą informacijos šaltinių, kurie taip pat iliustruoja ir pagrindžia, kodėl klausimą reikia svarstyti. Siekdamas skaidrumo ir atsakomybės bankų ir politinėje sistemose, neteiksiu jokios slaptos informacijos. Jei tokia būtų, suprantama, sprendimas būtų kitoks“, – teigė jis.
Komiteto nariai balsavo, kad „Revolut“ klausimas būtų uždaras.
11 pastabų
Seimo nariai specialiai komisijai ketina pasiūlyti atsižvelgti į 11 su specializuoto banko „Revolut“ veikla susijusių dalykų.
Projekte teigiama, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas galimai darė įtaką komisijos pirmininko nuomonei apie „Revolut“. Tai galėjo lemti palankų „Revolut“ vertinimą 2018 metų rugsėjį vykusio komisijos posėdžio metu bei iš esmės prisidėti prie licencijos jam suteikimo.
Taip pat pastebima, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.
„Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio 2019 metų sausio 23 ir 25 dienomis pareiškimai tarptautinėje ir Lietuvos žiniasklaidoje, kad „Tai, kas dabar vyksta Lietuvos viešojoje erdvėje, su nerimu vertinu kaip nepasitikėjimo nacionalinėmis institucijomis kurstymą bei skleidimą“, „gali būti atbaidomi užsienio investuotojai“ ir pan. yra vertintini kaip politizuoti ir todėl yra visiškai netinkami finansų institucijai“, – nurodoma dokumente.
Jame dar primenama, kad dėl savo tėvo užimamų pareigų ir ypatingai artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijoms ir naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek N. Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“ kaip įmonė gali būti politiškai pažeidžiami ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.
„Revolut“ Rusijoje yra įdarbinusi ne mažiau kaip kelias dešimtis programuotojų ir inžinierių ir planuoja jų įdarbinti dar daugiau, tarp kurių gali būti politiškai pažeidžiamų asmenų“, – rašoma projekte.
Dokumente nurodoma, kad Lietuvos bankas gali būti politiškai pažeidžiamas dėl savo vaidmens kviečiant „Revolut“ į Lietuvą ir dėl galimo dvejopų standartų taikymo tarpininkaujant licencijos „Revolut“ išdavimo procese. Kad „Revolut“ į Lietuvą pakvietė Lietuvos bankas, 2019 metų sausio 25 dieną keliems Lietuvos žiniasklaidos leidiniams patvirtino N. Storonskis. Taip pat paaiškėjo, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo tinkamų valdymo sistemų, o įmonės ir jos vadovo reputacija jau tuomet kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje.
„Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba (angl. Financial Conduct Authority), remiantis 2019 metų vasario 25 dieną jai pateikta pranešėjo (tikėtina, iš „Revolut“ vidaus) informacija, pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos atjungimu ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti priežiūros tarnybos apie šį incidentą.
Pasak britų žiniasklaidos (pavyzdžiui, „The Daily Telegraph“ publikacijos 2019 metų vasario 28 ir kovo 1 dienomis), dėl to „Revolut“ gali būti skiriamos rimtos nuobaudos, įskaitant ir licencijos atėmimą. Tai neigiamai veikia Lietuvos institucijų reputaciją tarptautinėje erdvėje, nes dar kartą patvirtina, kad licencijos išdavimas „Revolut“ galėjo būti nepagrįstas“, – rašoma projekte.
Taip pat pastebėta, jog „Revolut“ planuoja vykdyti veiklą Rusijoje ir jam, kaip ir kitiems Rusijos bankams gali būti taikomos JAV sankcijos. Dėl to kiltų reputacijos rizika Lietuvai ir jos institucijoms, susijusioms su licencijos „Revolut“ išdavimu.
„Revolut“ gali subsidijuoti Rusijos klientus Lietuvos ir kitų ES piliečių sąskaita. N. Storonskis Rusijos žiniasklaidai yra pareiškęs, kad „Revolut“ Rusijos klientams teiks paslaugas geromis sąlygomis“. Tai gali pakenkti Lietuvos institucijų, inicijavusių ir dalyvavusių suteikiant licenciją „Revolut“ veikti visoje ES, reputacijai“, – įspėja dokumento autoriai.
Kalbama ir apie tai, kad užsienio žiniasklaida („The Guardian“, „The Daily Telegraph“, The Financial Times“, „Wired“, „Bloomberg“ ir kt.) skiria daug dėmesio „Revolut“ veiklai ir abejoja jo veiklos modeliu, valdymo kokybe, itin agresyvios plėtros tvarumu, kritiškai vertina didelę svarbių darbuotojų kaitą ir neapmokamą kandidatų darbą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir jos institucijų reputaciją.
„Įvairialypės „Revolut“ rizikos valdymas jau šiuo metu reikalauja ir ateityje reikalaus neproporcingų Lietuvos institucijų išteklių, lyginant su galimu „Revolut“ rizikos (kaštų) ir naudos balansu“, – pastebima projekte.
Vadina angažuota interpretacija
Trečiadienį į Seimo nutarimo projekte pateiktus teiginius sureagavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Pateiktus nutarimo projekto teiginius apie Lietuvos banko pirmininko galimai darytą įtaką komisijos pirmininko nuomonei apie „Revolut“ vertiname kaip viešą tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą.
Nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra bandę daryti ar darę įtaką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai ar šios komisijos pirmininkui“, – nurodoma jo pasirašytame rašte Seimui.
Taip pat teigiama, jog nėra jokio pagrindo ar prielaidų teigti, kad Lietuvos bankas gali būti politiškai pažeidžiamas.
„Teiginius, kad „Lietuvos bankas gali būti politiškai pažeidžiamas dėl savo vaidmens kviečiant „Revolut“ į Lietuvą ir dėl galimo dvejopų standartų taikymo tarpininkaujant licencijos „Revolut“ išdavimo procese“ vertiname kaip tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą.
Nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra kvietę įmonės „Revolut Technologies“ į Lietuvą, taip pat netaikė dvejopų standartų tarpininkaujant licencijos „Revolut Bank“ išdavimo procese.
Lietuvos banke yra sukurta „Newcomer“ programa, pagal kurią potencialūs finansų rinkos dalyviai yra konsultuojami dėl veiklos galimybių Lietuvoje. Pagal šią programą konsultacijos buvo teikiamos ir „Revolut Technologies“ atstovams. Lietuvos bankas, vertindamas „Revolut Technologies“ paraišką dėl specializuoto banko licencijos suteikimo, išanalizavo su šios įmonės vykdoma ir numatoma vykdyti veikla susijusią informaciją, kurios pagrindu buvo padaryta išvada, kad šios finansų įstaigos veikla nei šiuo metu, nei vidutinio laikotarpio perspektyvoje sisteminės rizikos šalies indėlių sistemai ar finansų sistemos stabilumui nekelia.
Jei tokios rizikos būtų buvusios identifikuotos, licencija nebūtų buvusi išduota. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo priėmė Europos centrinis bankas, kuris taip pat kartu su Lietuvos banku vertino galimas rizikas. Priimtas sprendimas išduoti licenciją rodo, kad nei ECB, nei Bendras priežiūros mechanizmas (Single Supervisory Mechanism, SSM), nei Lietuvos bankas neįžvelgė rizikų Lietuvos indėlių draudimo sistemai ar grėsmių šalies finansiniam stabilumui ar kitų galimų rizikų“, – rašoma centrinio banko pozicijoje.
Lietuvos bankas dar nurodė, kad teiginys, jog „Revolut Bank“ priežiūra pareikalaus neproporcingų Lietuvos institucijų išteklių, yra nepagrįstas ir prieštarauja 2016 metų gruodžio 13 dienos Seimo sprendimui patvirtinti Vyriausybės programą, kurios 192.10 papunktyje pažymėta, kad skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų bei finansinių technologijų kūrimo ir eksporto skatinimas bus vienas iš pagrindinių dabartinės Vyriausybės prioritetų.
„Taip pat informuojame, kad „Revolut Bank“ ketina plėtoti nesudėtingą verslo modelį, pagrįstą klientų indėlių rinkimu ir vartojimo paskolų teikimu, t.y. bankas teiks daug mažų sumų paskolų ir jo portfelis bus gerai diversifikuotas paskolų dydžio prasme.
Atsižvelgiant į banko verslo modelio nesudėtingumą ir numatomą verslo plėtrą nėra pagrindo tvirtinti, kad banko veiklai prižiūrėti būtų reikalingi ypač dideli ir neproporcingi priežiūros institucijos ištekliai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, mes laikomės nuomonės, kad nutarimo projekte išdėstyti teiginiai yra asmeninė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonė, grįsta subjektyvia ir angažuota aplinkybių interpretacija, prasilenkiančia su faktais ir objektyvia tikrove. Jos skleidimą vertiname kaip kryptingą ir sąmoningą nepasitikėjimo valstybės institucijomis (Komisijos darbe dalyvavo 14 valstybės institucijų) kurstymą“, – teigiama rašte.
Lietuvoje „Revolut Bank“ specializuoto banko veiklą planuoja pradėti 2019 metais. Sausio pabaigoje N. Storonksis DELFI teigė, kad „Revolut“ Lietuvoje turi 170 tūkst., o visame pasaulyje apie 3,7 mln. vartotojų.
