Šie klausimai nagrinėti kovo 26 d. Klaipėdoje vykusioje konferencijoje.
Į renginį „Vokietijos diena Klaipėdoje“ susirinkę verslo organizacijų atstovai ieškojo būdų, kaip pritraukti daugiau investicijų iš Vokietijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) bei „Vakarų medienos grupės“ (VMG) organizuotame renginyje nagrinėtas ir šalių verslų bendradarbiavimo potencialas – atsiveriančios galimybės bei pagrindinės grėsmės.
Pigios darbo jėgos era baigėsi
Konferencijos dalyvio „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, anksčiau nemažą įtaką mūsų augimui turėjo darbo jėgos pigumas, tačiau šis šaltinis beveik išsemtas. „Lietuva pastaruoju metu džiaugėsi gerais augimo skaičiais, tačiau įmonėms ateina laikas atidžiai apgalvoti, kur, kaip ir kiek plėsti veiklą. Mat darbo kaštai auga labai stipriai – virš 40 proc. per pastarąjį penkmetį. Tuo metu našumas didėja kelis kartus lėčiau.
Be to, Lietuvos ekonominis augimas labai priklausomas nuo eksporto, o mūsų prekybos partneriai Europoje labai daug investuoja į gamybos sąnaudas mažinančius pramonės automatizacijos ir skaitmenizavimo sprendimus. Tai reiškia, kad verslo santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos keisis. Užtenka pasižiūrėti į Belgijos rodiklius – po krizės gamyba čia išaugo 13 proc., o darbuotojų skaičius sumažėjo 12 proc.“ – teigia A. Izgorodinas.
Lietuvoje – dar 4 potencialūs Vokietijos investuotojai
Dar viena kryptys, ekonomisto teigimu, tai investicijų iš Vokietijos pritraukimas. Jam pritarė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK), Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė. Ji atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje susidariusi didelė investuotojų iš Vokietijos banga. Susidomėjimas pradėjo augti apie 2017 m., o ypač sustiprėjo po to, kai Lietuvoje investavo tokie Vokietijos pramonės gigantai kaip „Hella“ ir „Continental“.
„Dabar turime dar 4 potencialius Vokietijos investuotojus. Prieš 3 metus to nebuvo. Reikia atkreipti dėmesį, kad į Lietuvą atėję didieji investuotojai ne tik užsiima gamyba, bet ir nuolat ieško vietinių tiekėjų, kurių gaminiais ar paslaugomis galėtų pasinaudoti. Tad Vokietijos investuotojų atėjimas atveria visiškai naujas galimybes ir mūsų šalies įmonėms.
Svarbu ir tai, kad pas mus gamybą vystančios įmonės paprastai atsiveža naujausius įrengimus ir technologijas. Darbui su jomis mums reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų ar naujoms žinioms imlių žmonių. Lietuvos darbuotojai pasižymi smalsumu, mes noriai mokomės naujų dalykų. Tai svarbu, bet labai reikia ir pertvarkų profesiniame bei aukštajame moksle, priešingu atveju rizikuojame ilguoju laikotarpiu netekti investuotojų kuriamų darbo vietų“, – teigia AHK Lietuvos biuro vadovė.
Priekin veda investicijos į technologijas
„Vokietijoje yra didžiausia baldų rinka ir čia siekia patekti kiekvienas baldų gamintojas. Tiesiog kitur nėra tokios paklausos. Galima sakyti, kad visas Lietuvos medienos sektorius bei dešimtys tūkstančių čia dirbančių žmonių vienaip ar kitaip jaučia teigiamą prekybos su Vokietija įtaką“, – sako VMG valdybos primininkas Egidijus Mockus. Jo teigimu, VMG produkcija Vokietiją pasiekia per prekybinius partnerius.
Vienas tokių pavyzdžių – VMG grupei priklausančios „VMG Technics“ sukurta automatizuota pakavimo linija. Tarptautinėje pramonės revoliucijai dedikuotoje konferencijoje „Making industry 4.0 real“ praėjusią savaitę apdovanotos pažangiausios Lietuvos įmonės, o „Vakarų medienos grupė“ su sukurta inovacija pateko tarp 4 geriausiųjų.
„Esame rinkos lyderiai, o norėdami toliau pirmauti bei neatsilikti nuo pokyčių rinkose ir užsakovų reikalavimų, turime nuolat bei daug investuoti į technologijas. Šiuolaikinė medienos pramonė ir jos įmonių konkurencingumas itin priklausomi nuo naujausių technologijų, o Vokietija pagal medžio apdribimo pramonėje kuriamas technologijas yra viena pirmaujančių valstybių. Tad turime, ką perimti, ko mokytis, tačiau net ir to negana – nuolat ieškome ir diegiame savas inovacijas“, – teigia E. Mockus.