Susitikime su Nyderlandų Karalystės finansų ministru Wopku Hoekstru ir šios šalies parlamento Finansų komiteto nariais dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka su delegacija, praneša Finansų ministerija.
„Susitikimuose daugiausiai dėmesio skyrėme deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos. Pristačiau Lietuvos poziciją ir pagrindinius prioritetus. Pažymėjau, kad Lietuvai Europos Komisijos siūlomas ženklus Sanglaudos politikos finansavimo mažinimas panašus į baudimą už sėkmingą šios politikos įgyvendinimą“, - sakė finansų ministras V. Šapoka.
Jis taip pat pridūrė, kad susitikime buvo nutarta, jog numatytas tiesioginių išmokų konvergencijos tempas yra per lėtas ir nesudarantis palyginamų konkurencinių sąlygų skirtingų šalių žemdirbiams bendrojoje rinkoje. Todėl ateityje dar daugiau dėmesio reikia skirti ES biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui bei sąsajai su būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimu.
Susitikimo metu aptarta ir tolesnė pažanga Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo srityje, diskutuota dėl ES lygmeniu būtinų veiksmų kovoje su pinigų „plovimu“ bei aptartos galimybės plėtoti dvišalį bendradarbiavimą fintech, institucinių investuotojų pritraukimo ir kitose srityse.
ELTA primena, praėjusių metų gegužę Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl Sanglaudos politikos reglamentų, kuriuose nustatomos Europos struktūrinių ir investicijų bei kitų pasidalijamojo valdymo ES fondų įgyvendinimo taisyklės.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, Lietuvai Sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti beveik ketvirtadaliu, iki 5,6 mlrd. eurų.
„Sanglaudos politika - vienas iš svarbiausių Lietuvos derybinių prioritetų, ypač atsižvelgiant į šios politikos pridedamąją vertę ir sėkmingus įgyvendinimo rezultatus. Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus parodžiusioms valstybėms, nėra priimtinas. Manome, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos turėtų mažėti laipsniškai, nes priešingu atveju kyla rizika tolesnei regiono konvergencijai ir didėja tikimybė pakliūti į vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“, - pranešime buvo cituojama finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Sanglaudos politika - pagrindinė ilgalaikių ES investicijų politika, ženkliai prisidėjusi prie Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, per narystės ES laikotarpį padidėjo 25 proc. punktais (nuo 50 proc. (2004 m.) iki 75 proc. (2014 m.) ES vidurkio). Skaičiuojama, kad be ES investicijų šis skaičius būtų 4 proc. punktais mažesnis.
Sanglaudos politikos lėšomis Lietuvoje finansuojamas ne tik svarbiausios infrastruktūros sukūrimas (pvz., kelių, geležinkelių, vandentvarkos, turizmo, mokslinių tyrimų, sveikatos srityse), bet ir struktūrinių reformų įgyvendinimas (inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, sveikatos ir švietimo srityse).
