Tokią sunkiai paaiškinamą lietuviškos produkcijos lenkiškų kainų magiją savaitgalį DELFI žurnalistė aptiko vos kilometro atstumu nuo Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos, 10 kilometrų nuo lietuviškųjų Lazdijų.
Vos pervažiavus valstybės sieną Lazdijų rajone, Seinų valsčiui (Lenkija) priklausančiame Holny Mejera kaime, kavinės „Morena“ teritorijoje praėjusią savaitę atidaryta lietuviškoji „Vynotekos“ parduotuvė.
Čia kilogramas „Krekenavos agrofirmos“ vytinto „Bajorų“ kumpio savaitgalį buvo pardavinėjamas po 6,85 euro už kilogramą (28,99 zloto, kai šios valiutos kursas vietos pinigų keitykloje euro atžvilgiu siekė 4,23:1).
Lietuvoje tuo tarpu mažmeninės prekybos vietose toks kumpis kainuoja vidutiniškai 19,98 euro už kilogramą.
Pigesne kaina pardavinėjama ir kita lietuviška „Krekenavos“ produkcija – virtos dešrelės, parūkytos, „Medžiotojų“ dešrelės.
Tiesa, prie kai kurių produktų nurodoma, kad tai – speciali, akcijos, kaina, tačiau net tokiu atveju DELFI kalbinti Lietuvos atsakingų institucijų specialistai teigė sunkiai galintys paaiškinti tokį kainų skirtumą.
DELFI apie tokią kainodarą paprašė pakomentuoti UAB „Gelsva“ atstovus bei Lietuvos respublikos Konkurencijos tarybą.
UAB „Gelsva“, valdančios „Vynotekos“ prekinį ženklą, komentaro kol kas negavome, o Konkurencijos tarybos atstovė Ieva Natanė sako, kad minėta kaina yra akcijinė, t.y. su nuolaida.
„Kaip matyti iš produkto etiketės, minėto lietuviško kumpio kaina Lenkijoje parduodama su nuolaida. Be nuolaidos kaina yra beveik tokia pati kaip Lietuvoje“, - teigia Konkurencijos tarybos atstovė.
Pasak I. Natanės, komentarą dėl produktui teikiamų nuolaidų galėtų pateikti pats pardavėjas.
„Konkurencijos taryba tiria galimus konkurencijos ribojimus. Institucija nekontroliuoja bendrovių vykdomos veiklos, nereguliuoja produktų ir paslaugų kainų, ir pačios įmonės turi priimti sprendimus, susijusius su gaminama ir parduodama produkcija, kainomis ir kiekiu“, - teigiama Konkurencijos tarybos atsiųstame atsakyme.
Tuo tarpu LR Žemės ūkio ministerijos atstovas, Ekonomikos departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius sako, kad tokį kainų skirtumą gali lemti keletas priežasčių.
„Lietuvoje mėsai ir mėsos gaminiams yra taikomas 21 proc. PVM, kai tuo tarpu Lenkijoje – tik 5 proc. Taip pat kainos dydį lemia ir rinkos dydis, kai prekybininkai išlošia ne konkuruodami parduodamos prekės kaina, o jos kiekiu, t.y. pigesne kaina parduodant didesnį kiekį produkcijos, marža išlieka beveik ta pati“, - teigia ŽŪM atstovas.
Visgi E. Pranckevičius sakė sunkiai galįs įsivaizduoti, kad prekybininkai prekei taikytų žemesnę kainą nei įsigyta savikaina.
Pasienio „Vynotekoje“ Lenkijoje sutiktas apsiperkantis lazdijietis Albertas Lėlys dėl aukštų kainų Lietuvoje kaltino PVM dydį nustatančią Vyriausybę ir lietuviškų prekybininkų godumą.
„Jei pažiūrėsime, kokią kainos dalį sudaro prekybininkų antkainis Lenkijoje ir Lietuvoje, tai nereikės daug proto suprasti, kas kaltas dėl didelių kainų. Mums, lazdijiečiams, gerai – Seinai arti, tačiau ką daryti sostinės gyventojams? Išeitų, kad daugiau nieko neveikti, tik sekti prekybos centrų skelbiamas kainų nuolaidas ir lakstyti per prekybos centrus ieškant pigesnių produktų“, - piktinosi apsipirkti į Lenkiją kartą per savaitę atvystantis lietuvis.
Remiantis ŽŪM kainų stebėsenos portalo www.produktukainos.lt duomenimis, šių metų sausį superkamos kiaulienos kilogramas pirkėjams atsiėjo 0,91 euro už kilogramą gyvo svorio. Tokią kainą Lietuvos supirkėjai ir perdirbėjai moka kiaulių augintojams ir ūkininkams.
Kiaulienos skerdena perdirbėjams atsieina 1,24 euro už kilogramą, o gamintojas atšaldytą kiaulienos kumpį pardavėjui tiekia vidutiniškai už 2,45 euro už kilogramą.
To paties portalo duomenimis, pardavėjo mažmenininkams taikoma atšaldyto kiaulienos kumpio kaina siekia 3,03 euro už kilogramą. Tokią kainą už šviežią kiaulienos kumpį moka eilinis prekybos centrų klientas.
Išvytinti, supakuoti ir atvežti į prekybos vietą – taip pat kainuoja. Dar prisideda prekybininkų antkainis ir PVM. Ir visa tai virsta 19,98 euro už kilogramą vytinto aukščiausios rūšies kiaulienos kumpio Lietuvoje.
Ekonomistė, Seimo narė Ingrida Šimonytė sako, kad prekių ir paslaugų kainas lemia konkurencija rinkoje. Lygindama Lietuvos ir Lenkijos rinkų dydį, parlamentarė sutinka, kad jis – ne Lietuvos naudai.
Tačiau, pasak ekonomistės, lietuviškoji konkurencija nuo lenkiškosios skiriasi. „Sakyčiau, kad Lenkijoje konkurencija ir yra tikra konkurencija, kur hegemonijos neprivaidinsi, nes užkėlęs kainas – prarasi klientus ir pačią rinką. Lenkijoje konkurencija yra arši ir didelė, Lietuvoje gi šioje srityje įžvelgčiau oligopolijos požymių. Jeigu ateitų į rinką naujas konkurentas, dabartiniai prekybininkai būtų tiesiog priversti mažinti kainas“, - teigia I. Šimonytė.
Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė sako, kad vienas iš būdų kainų sumažinimui galėtų būti vadinamosios kainų grandinės trumpinimas, kai sumažinama tarpininkų kiekis tarp augintojo, gamintojo ir pirkėjo.
„Ūkininkų turgeliai, kooperatinės parduotuvės, mažųjų prekybininkų skaičiaus didinimas galėtų turėti įtakos kainų dydžiams. Taip pat didelę įtaką turi ministerijos viešai skelbiamos vidutinės prekių ir produktų kainos, nes stebime tendenciją, kad pradėjus viešinti kainas, jos jau kurį laiką nekyla taip, kaip kildavo anksčiau“, - sako A. Miškinienė.
Visgi, pasak žemės ūkio viceministrės, didžiausią įtaką kainų mažinimui galėtų turėti pirkėjų įpročių keitimas, kai pastariesiems renkantis smulkius prekybininkus, didieji kainas būtų priversti mažinti.
