Finansų ministerija prognozuoja, kad šiai mestais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 proc. Tai daug kuklesnė prognozė nei „Luminor“ banko ekonomistų, kurie prognozuoja, jog šiemet šalies ekonomika augs 3 proc. Rudenį ministerija prognozavo, kad šalies ekonomika 2019 m. augs 2,8 proc.

„Mes neturime prabangos būti nei optimistai, nei pesimistai. Prognozuojame realiausią scenarijų. Finansų ministerijos prognozės tiksliausios. Praeitais metais prognozavome, kad ekonomika augs 3,4 proc., tai taip ir augo. Stengiamės neįlieti savo jausmų į prognozes, kad jos būtų maksimaliai objektyvios“, – tikino V. Šapoka.

Finansų viceministrė pridėjo, kad visos Europos finansinės institucijos mažina ekonomikos augimo prognozes.

„Tai nereiškia, kad aklai sekame jas, bet Lietuva kaip maža ekonomika, jai daroma įtaka kitų šalių ekonomikos raidos ir tai yra faktorius, kuris sulėtina mūsų ekonomikos augimą“, – teigė Miglė Tuskienė.

Finansų ministerijos analitikai toliau prognozuoja, kad 2020 m. Lietuvos ekonomika augs 2,4 proc., 2021 m. ir 2022 m. – po 2,3 proc.

Taip pat Finansų ministerija prognozuoja kiek didesnį kainų augimą nei kiti analitikai. Šiais metais infliacija turėtų siekti 2,2 proc., kitais taip pat – 2,2 proc., 2021 m. – 2,1 proc., o 2022 m. – 2 proc.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad ekonomikos augimas priklauso ne vien nuo mūsų, bet ir nuo aplinkinių faktorių. Pavyzdžiui, „Brexit“ įneša sumaišties ir gali turėti įtakos ir mūsų ekonomikai.

„Atnaujindami prognozes remiamės statistikos duomenimis, prielaidomis dėl išorės rizikų. Dalis rizikų materializuojasi, tai ir protekcionistinė politika, geopolitinė įtampa, Kinijos augimo sulėtėjimas. Dėl to neženkliai sumažinome BVP augimą. Dėl to BVP augimas sumažintas 0,2 proc. nuo anksčiau prognozuotų. Eksportuotojams reikėtų suklusti, pagalvoti apie diversifikavimą, technologinį atsinaujinimą. Mus kaip mažą ekonomiką veiks išorė.

Infliacijos prognozes dar kartą žemyn mažiname, kainų augimas bus nuosaikesnis nei anksčiau planuota“, – kalbėjo finansų viceministrė Miglė Tuskienė

M. Tuskienės teigimu, išorinės sąlygos veikia eksportą. Eksportas vis dar auga, subalansuotai, tačiau lėtesniu tempu. Pasak jos, bendras euro zonos ekonomikos sulėtėjimas taip pat turės poveikį. Vis dėlto pabrėžiama, kad šis eksporto augimo sulėtėjimas – laikinas. Ilguoju laikotarpiu augimas vėl pradės didėti, nes eksportuotojai jau turi patirties diversifikuoti rinkas, prisitaikyti.

„Jungtinė Karalystė nėra tokia nereikšminga. Ji mūsų eksporto partnerių dešimtuke“, – teigė M. Tuskienė kalbėdama apie „Brexit“ įtaką.

Pasak finansų viceministrės, namų ūkių išlaidos vidaus rinkoje didės, tam įtakos turės ir didėjantys atlyginimai. Būtent vidaus paklausa išliks Lietuvos ekonomikos varikliu. Prognozuojama, kad šiais metais vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas augs 8 proc., kitais metais – 6,4 proc., 2021 – 5,8 proc., o 2022 m. – 5,5 proc.

Prognozuojama, kad šiais metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sieks 995,5 Eur per mėnesį, o kitais metais – 1059,5 Eur (skaičiai pateikiami pagal seną skaičiavimą, prieš mokesčių sujungimą). Pagal naują sistemą, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas, šiais metais vidutinis bruto atlyginimas sieks 1283,2 Eur, kitais metais – 1365,7 Eur.

„Minimali mėnesinė alga, sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo didinimai. Kas svarbu, kad tikrai liks ir po infliacijos. Metinė infliacija apvalgo atlyginimų augimą, bet tikrai ne per daugiausia. Atlyginimų augimas kokius keturis kartus lenkia infliaciją.

Pernai metais rekordiškai augo darbo užmokestis. Beveik 10 proc., šiais metais šiek tiek padidinome, augs apie 8 proc.“, – kalbėjo M. Tuskienė.

Teigiama, kad darbo rinka ir toliau išliks palanki darbuotojams. Bus palankesnė migracijos raida, perlaužta tendencija, kad išvažiuoja gyventojų daugiau nei atvyksta.Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiuos ir kitus ateinančius trejus metus laikysis ties 5,9 proc.

M. Tuskienės teigimu, infliacijos augimas lėtėja, tad tikimasi, kad nuogąstavimai dėl didėjančių kainų išsisklaidys. Vardijama, kad nors šildymo ir dujų kainos Lietuvoje didėja, šį augimą kompensuoja sumažėjusios pasaulinės naftos kainos. Įvardijama, kad nuo rudens naftos kaina sumažėjo apie 10 dolerių. Didžiausią įtaką kainų augimui turės augančios paslaugų kainos.

Finansų viceministrė taip pat prideda, kad rudenį vėlgi bus pateiktos naujesnės prognozės, kurios gali koreguotis atitinkamai įvertinus išorines rizikas, kaip prekybos karai, „Brexit“ poveikis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)