Tam tikra viso miesto miniatiūra gali būti Šiaulių pramoninis parkas. Iš pradžių įmonės jame steigėsi labai vangiai, tačiau nuo 2015 metų kaimynų skaičius išaugo dvigubai.

„Parkas pildosi, galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau laisvų sklypų lieka vis mažiau“, – sakė savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė.

Tuo metu parke jau įsikūrę verslininkai pasakojo, kad vienas didžiausių iššūkių – kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų stoka. Pokalbio metu jie ne kartą Šiaulius palygino su Vilniumi, kurio gyventojus vargina nuolatinės eismo spūstys arba tokie dalykai, kaip vietų trūkumas darželiuose.

„Šiauliai – supermiestas. Per jį gali pervažiuoti per 15 minučių. Vilniuje ar Kaune, neduok Dieve, pataikysi į piko valandą. Tada man gaila laiko, sėdžiu mašinoje ir verdu“, – sakė žemės ūkio padargus gaminančios „Metmegos“ direktorius Audrius Pažūsis.

Audrius Pažūsis

Situacija taisosi

Statistikos departamento duomenimis, per dešimt metų Šiauliai neteko 16 tūkst. arba beveik 14 proc. miesto gyventojų. Pasak K. Šmidtienės, pernai situacija pagaliau stabilizavosi.

„Kalbant apie emigraciją, tiek, kiek pernai gyventojų sumažėjo Šiaulių mieste, tiek padaugėjo rajone. Tendencija tokia, kad žmonės turtingėja ir keliasi gyventi į rajoną. Kvartalai aplink Šiaulius plečiasi“, – teigė ji.

Tai iš dalies patvirtina statistika. Šiaulių mieste nuolatinių gyventojų skaičius per 2018 metus sumažėjo 456, o rajone – 296 padidėjo. Naujausi 2017 metų duomenys rodo, kad žemyn patraukė ir į kitus Lietuvos miestus arba užsienį išvykusiųjų asmenų kreivė.

Tuo metu nedarbo rodikliai gerėja 8 metai iš eilės, 2018 metais darbo neturėjo vos 4,9 proc. jo ieškojusių Šiauliečių.

Per pastaruosius 7 metus Šiauliuose vidutinis nominalus į rankas gaunamas darbo užmokestis padidėjo 259,1 euro, iki 653,6 euro.

Parkas kaip vieta plėtrai

Šiaulių pramoninis parkas beveik 52 hektarų Zoknių rajono teritorijoje pradėtas kurti dar 2005 metais. Kaip teigiama savivaldybės tinklapyje, nuo tada įmonės jame investavo apie 45 mln. eurų, šiuo metu ten dirba 2,5 tūkst. darbuotojų.

„2008 metais vyko parengiamieji darbai – nutiestos gatvės, inžineriniai tinklai (išskyrus dujas). Iki 2013 metų nutiestas dujotiekis. Parko įrengimui buvo naudojamos tiek Europos Sąjungos fondų, tiek savivaldybės lėšos.

„Lietmeta“ buvo pirmasis nuomininkas, atėjo 2009 metais. 2012 metais atėjo „ROL Lithuania“, 2013 metais – „Krovlita“ ir „Vonin Lithuania“, 2014 metais – „Scania Lietuva“ ir „Formula Air Baltic“, 2015 metais – „Dirita“, „ABC Baltic“ ir „Agroconsult“, 2018 metais – „Metmega“ ir „Nostrada“, o šiemet – „Austata“, – dėstė K. Šmidtienė.

Parke įmonės atleidžiamos nuo valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčių 10 metų, jei įvykdo įsipareigojimus, t.y. investuoja ne mažiau nei 600 tūkst. eurų į vieną hektarą ir jame sukuria ne mažiau kaip 5 darbo vietas.

Ventiliacijos įrangą gaminančios „Formula Air Baltic“ vadovas Gintaras Bražas pasakojo, kad į parką atsikraustė 2018 metų gegužę, kai pasistatė pastatą.

„Su savivaldybe sudarėme nuomos sutartį, 99 metams išsinuomavome hektarą žemės. Pagrindinė priežastis, kodėl atsikraustėme – kad čia buvo tuščia ir galėjome statyti. Anksčiau buvome televizorių gamyklos teritorijoje, o ten daug įmonių ir buvo sunku su logistika.

Kai atvažiuoja krautis mašinos, užgriozdina visą pravažiavimą, kaimynai nebuvo patenkinti. Žinoma, jei čia vienas būtum, tada būtų kitaip. Bet kai pradėjo steigtis, dabar labai gerai, šiek tiek toliau, ne pačiame miesto centre“, – kalbėjo jis.

Gintaras Bražas

„Metmegos“ vadovas A. Pažūsis atsikraustyti į parką dar ruošiasi – balandį tikisi gauti statybos leidimą ir pradėti darbus.

„Pas mane 90 proc. sudaro eksportas, gaminiai dideli, galingi. Išsinuomavome 0,71 hektaro, tačiau ateityje reikėtų dar bent pusės hektaro sklypo. Dabar statausi beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų patalpas, vos telpu. Dabartines patalpas nuomoju – geriau turėti savo, čia net nepalyginami dalykai“, – aiškino jis.

Tuo metu „Scania Lietuva“ atstovas Marius Šimkus dėstė, kad sprendimą persikelti į parką įmonės akcininkai priėmė iš esmės dėl susisiekimo ir kainos.

„Irgi buvome televizorių gamyklos teritorijoje, o pradėjus veiklą čia 2016 metais, apyvarta išaugo 40 proc.“, – sakė jis.

Marius Šimkus

Darbuotojų ieško nuolat

„Scania Lietuva“ Šiauliuose šiuo metu dirba 9 darbuotojai. M. Šimkus sakė, kad kaip tik ieško dar dviejų.

„Buvo atėjęs jaunas perspektyvus žmogus, išmoko, parašė prašymą atleisti iš darbo. Išvažiavo į Norvegiją dirbti tą patį darbą už 6 kartus didesnį atlygimą“, – pasakojo jis.

Tačiau A. Pažūsis su tokiais atlyginimų skirtumais nesutiko.

„Jei čia gauna 1 tūkst. eurų, tai kitur negaus 5 ar 6 tūkst.; 2,5 tūkst. – daugiausiai. Bet niekas neskaičiuoja, kokiomis sąlygomis jie ten gyvena. Skinti braškes šiltnamyje po 16 val., čia dirba po 8 val., uždirba mažiau. Gal anksčiau ir jautėsi atlyginimų skirtumai, dabar kas kita – atlyginimai sukilę“, – kalbėjo jis.

G. Bražas teigė, kad darbuotojų ieško pastoviai. „Yra žmonių, kurie ateina, pasižiūri, nepatiko ir išėjo. Kiti ateina, po to sako: ne, aš čia neradau savęs“, – sakė jis.

Vis dėlto, „Formula Air Baltic“ vadovas papasakojo įdarbinęs ir kelis iš užsienio grįžusius emigrantus.

„Pas mus rinkodaros srityje neseniai pradėjo dirbti moteris, kuri 15 metų dirbo Londone. Irgi toje pačioje srityje, kalbu ne apie juodadarbius. Tada grįžo čia – sakė, kad Londonas gerai, kai esi jaunas, reikia palakstyti po klubus. Jos vyras olandas, gimė vaikas, bet grįžo į Lietuvą. Sakė, kad Lietuva yra geriausia šalis gyventi, jei nori gyventi ramiai.

Kai suskaičiuoji viską, Lietuvoje ir uždirbti galima. Dar inžinierių neseniai priėmėme, kuris buvo išvažiavęs į Angliją nuo mokyklos laikų, pradirbęs 10 metų, yra grįžusių darbininkų“, – sakė jis.

Kai suskaičiuoji viską, Lietuvoje ir uždirbti galima.
G. Bražas

Nusiteikę optimistiškai

Susisiekimą, kaip vieną Šiaulių privalumų, įvardijo ir G. Bražas.

„Dėl Šiaulių – kas ko nori. Yra didmiestis Maskva. Kartą teko lankytis – atsikėliau 8 ryto viešbutyje ir su mašina važiavome į gamyklą, 30 kilometrų už Maskvos. Ten buvome 16 val., valandą pakalbėjome su užsakovu. 17 val. išvažiavome ir 21 val. vos spėjome į lėktuvą. Tokia darbo diena.

Pas mus dabar daug laiko žmonės praleidžia „Akropoliuose“. Centrinis bulvaras tuščias. Kolega olandas sakė, kad susitvarkys. Kai žmonės uždirbs daugiau pinigų ir norės išleisti kažkur kitur, nusipirkti kokybiškesnę paslaugą, išleis bulvare“, – dėstė pašnekvoas.

Tuo metu M. Šimkus miesto vadovybei siūlė labiau rūpintis dviračių takais ir palinkėjo iš miesto centrinės dalies išgyvendinti pilką atspalvį.

K. Šmidtienė sakė, kad Šiaulių darželiuose visada galima rasti laisvų vietų. „Yra viešai skelbiama informacija savivaldybės tinklapyje, konkrečiai nurodant, kuriame darželyje ir grupėje yra laisva vieta“, – nurodė ji.

Kristina Šmidtienė

Kalbant apie kainas, pašnekovė pastebėjo, kad maisto produktai Šiauliuose greičiausiai nėra pigesni, bet galima rasti ne tokių brangių paslaugų.

„Kirpyklose, kosmetikos salonuose šiek tiek pigiau nei Vilniuje ar Kaune. Gyvenimas pigiau kainuoja, nes degalų mažiau sunaudojame, turime mažesnę kainą už šilumą ir nuomotis būstą gali būti pigiau.

Pasakysiu tiek, kad jei nori vakare kur nors nueiti, visur užimta, laisvų staliukų nėra, ir reikia rezervuoti iš anksto. Reiškia, žmonės gyvena geriau, po truputį pramogauja“, – sakė savivaldybės atstovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (494)