Komentuodamas Mobilumo paketą, ekonomistas sakė, kad juo išties siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas.

„Pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams turėtų būti užtikrintas reguliarus savaitinis poilsis ne sunkvežimio kabinoje. Antras darbuotojams sąlygas gerinantis reikalavimas - planuoti reisus taip, kad bent kas keturias savaites vairuotojams būtų užtikrinta galimybė grįžti namo. Trečias esminis klausimas - pačių pervežimų apribojimai. Kabotažo, arba pervežimų vykdymo kitos šalies teritorijoje, tvarka nesikeičia - per septynias dienas galima bus atlikti tris krovinių gabenimo operacijas“, - pranešime spaudai cituojamas M. Vilniškis.

Ekonomisto teigimu, siekiant išvengti nesąžiningo elgesio, Europos Komisija siūlo taikyti penkių dienų atvėsimo laikotarpį, kurio metu ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje tokie pervežimai bus ribojami.

„Daugiau apribojimų nustatoma ir dėl maršruto tarp pirminio kelionės tikslo bei kilmės šalies. Šių taisyklių laikymąsi planuojama užtikrinti išmaniaisiais tachografais, kurie privalo būti įdiegti visuose vilkikuose iki 2024 m.“, - sakė M. Vilniškis.

Vis dėlto naujųjų reikalavimų įgyvendinimas gali išstumti investicijas iš Lietuvos.

„Pirmiausia, siekdamos ir toliau būti konkurencingos, dalis įmonių gali būti priverstos atidaryti filialus pagrindinėse veiklos šalyse. Tai leistų joms sutaupyti nemažai išteklių ir išvengti sunkvežimių grąžinimo į kilmės šalį, tačiau tokiu atveju Lietuva netektų dalies investicijų. Lėšos, kurios galėtų būti skirtos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir atsinaujinimui, nutekėtų į valstybes, kuriose įmonės vykdytų pervežimus“, - komentavo ekonomistas.

Pasak jo, filialų steigimas kitose valstybėse kartu atsilieptų ir surenkamiems mokesčiams. Jei dalis vairuotojų būtų įdarbinama užsienio valstybėje, mažėtų surenkamų mokesčių nuo darbo užmokesčio dydis.

Jis pridūrė, kad tokių pavyzdžių jau yra: didžiosios Lietuvos logistikos ir transporto įmonės, plėtodamos savo veiklą naujose rinkose, padalinius atidaro užsienyje, pavyzdžiui, šiek tiek arčiau Vakarų Europos esančioje Lenkijoje.

ELTA primena, kad Europos Parlamento (EP) pirmininkų sueiga neapsisprendė dėl svarstomo Mobilumo paketo ateities. Sprendimo priėmimas nukeltas į kovo 21 d., jau po EP plenarinės sesijos, skelbė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Kaip skelbia asociacija, ji ne kartą kreipėsi į EP politinių grupių vadovus, taip pat Mobilumo paketo pasiūlymų rengėjus, atkreipdama dėmesį į paketo ekonomines ir socialines pasekmes ES periferijoje įsisteigusiems Lietuvos vežėjams, neišspręstą trečiųjų šalių vežėjų klausimą, politizuotą sprendimų priėmimo procesą bei prieštaravimą fundamentaliems ES teisės principams.

Šiais klausimais „Linava“ aktyviai bendradarbiauja su Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos ir kitų šalių vežėjų asociacijomis, siekdama užkirsti kelią nepalankiems siūlymams dėl priverstinio vilkikų grąžinimo į įmonės registracijos šalį, diskriminacinio komandiravimo taisyklių taikymo, kabotažo operacijų apribojimo ir draudimo nakvoti vilkikų kabinose.

„Linava“ pirmą kartą kreipėsi į EP pirmininkų sueigos narius dar vasario pradžioje, prašydama atsižvelgti į neigiamą planuojamo priimti Mobilumo paketo poveikį Lietuvai ir kitoms periferinėms ES šalims. „Linava“ prašė Mobilumo paketo svarstymą nukelti kitai EP kadencijai.

EP kadencija baigiasi šiais metais. Naujos sudėties EP visa ES rinks šių metų gegužės 26 dieną.