Jo teigimu, pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga buvo tai, kad bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą. Tokios paskolos sudarė 80 proc. visų gyventojams suteiktų paskolų. Per metus paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. Eur.
Pasak V.Vasiliausko, gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pernai buvo pasiskirsčiusi beveik po lygiai.
„Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. Eur, skolinimas verslui – 4,8 proc. – iki 9,7 mlrd. Eur.
Taip pat pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. Eur“, – sakė jis ir teigė, kad bendra paskolų vertė didėjo 6,7 proc., mažesnį augimą lėmė tai, kad valdžios sektoriaus institucijoms suteiktų paskolų vertė sumažėjo penktadaliu.
Nepaisant žemų palūkanų normų aplinkos, klientų indėlių suma pernai toliau augo. Indėliai didėjo 11 proc.ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. Eur.
„Bankai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Bankai auginasi pelną ir jų pelnas buvo beveik 357,9 mln Eur. Daugiausiai jie uždirbo iš skolinimo“, – sakė V.Vasiliauskas.
Palyginimui, 2016 metais bankai uždirbo 251,2 mln. Eur, 2017 m. – 239,7 mln. Eur. Paskutinį kartą didžiausias bankų pelnas buvo fiksuotas 2007-aisiais, kai siekė 370 mln. Eur.
LB valdybos pirmininkas sakė, kad pernai į LB dėl banko licencijų išdavimo kreipėsi 40 institucijų, tačiau banko licencijas gavo vos 3 įmonės: „Mano bankas“, „European Merchant UAB“ ir „Revolut bank“.
Šiuo metu bankinės licencijos siekia dar 5 bankai. Kaip sakė V.Vasiliauskas, į rinką šiuo metu gali patekti tik finsansiškai tvarūs, patikimi ir skaidrūs dalyviai, o jų planai turi būti realūs.
Valdybos pirmininkas pasisakė ir apie šiuo metu vykstančius pinigų plovimus ir akcentavo, kad pirmiausia už tai atsakingi patys bankai.
„Čia, kalbant apie pinigų plovimo prevenciją, reikia turėti omeny, kad patys bankai yra atsakingi už tai. Bankai nusistato savo tvarkas, infrastruktūras, kontrolės procedūras, vertina riziką. Pirma fronto linija – komercininiai bankai. Antra linija – LB. Mes prižiūrėime, ar rizikos valdomos“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Paklaustas, ar LB mato signalų dėl tam tikrų bankų pasitraukimo iš Baltijos šalių, valdybos pirmininkas sakė, tokios informacijos neturintis.
Jo teigimu, pasikeitimų struktūroje gali būti, tačiau apie kažkieno pasitraukimą kalbėti nereikėtų.
„Beabejo, kad neramu, nes koncentracija yra nemenka ir bet koks judėjimas padarytų poveikį ekonomikai, vis dėl to skolinimas, kuris nuosekliai plėtojasi, jis paveiktų BVP ir ekonomikos augimą“, – pridūrė jis ir sakė, kad Lietuvos bankinis sektorius niekada neturėjo apetito nerezidentų pinigams.
„Lietuvoje – mažiausiai užsienio nepiliečių ir įmonių indėlių Baltijos regione“, – teigė jis.
