„Tik du bankai yra, kurie turi didžiausią rinkos dalį: „Swedbank“ ir SEB atitinkamai, kitų dalys yra mažesnės. „Luminor“ situacija besikeičianti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį kalbėjo R. Dargis.
Komentuodamas situaciją su „Danske Bank“, R. Dargis teigė, kad jam yra visiškai neaišku, kokia ateitis jo laukia.
„Jeigu juos amerikiečiai atjungs nuo savo sistemos, praktiškai galėsi tą banką uždaryti“, - įsitikinęs Pramonininkų konfederacijos pirmininkas.
Tuo metu, pasak jo, privačių kapitalo fondų, draudimo fondų, rizikos kapitalo fondų ar privačių pensijų fondų pinigai ekonomikos daugiausiai nepasiekia ir, kalbant apie šalies ateitį, kredito prieinamumas yra viena svarbiausių temų, apie kurią privaloma kalbėti garsiai.
„Nuo 2021 finansavimas Lietuvai iš ES struktūrinių kapitalo fondų mažės. Jei mes norėsime užtikrinti augimą, mums reikės pinigų“, - sakė R. Dargis.
Jis perspėjo, kad šalis yra atsidūrusi jautrioje situacijoje, kai įmonių technologinis išnaudojimas yra pasiekęs aukščiausią laipsnį, o tolimesniam jų augimui reikia pinigų. Tačiau, jei nebus skiriamas pakankamas finansavimas, tikėtina, kad ekonomikos augimas ims lėtėti.
ELTA primena, kad Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“.
Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais.
Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.
Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).
Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.
Ieva Vidūnaitė (ELTA)
