Jau nuo 2018 metų pagal viešai skelbiamus duomenis galima matyti, kad įmonė susiduria su tam tikrais iššūkiais. „Sodros“ duomenimis, praeitų metų balandį „Tanagros“ įmonėje dirbo 163 darbuotojai, o gegužę jau 46 darbuotojais mažiau. Tiesa, „Tanagros LT“ darbuotojų skaičius nuo turėtų 2 per tą patį laikotarpį padidėjo iki 46. „Sodros“ sausio mėnesio duomenimis, įmonėje „Tanagra LT“ dirba 42 asmenys, skolų „Sodrai“ nėra, o vienintelis įmonės akcininkas – Genrik Dzikevič.
Jis yra ir pagrindinis bendrovės „Tanagra“ akcininkas, kuris įmonei vadovauja nuo pat jos steigimo pradžios – 1993 metų. Būtent ši bendrovė ir susiduria su sunkumais. „Tanagroje“ sausio mėnesio duomenimis dirba 104 asmenys, o skola „Sodrai“, kovo mėnesio duomenimis, siekia virš 230 tūkst. eurų. Portale rekvizitai.lt tiek 2018 m. spalio mėnesį, tiek 2019 m. vasarį parašyti atsiliepimai, kad bendrovė vėluoja sumokėti atlyginimus.
„Nepatarčiau eiti dirbti niekam, pažada mokėti, bet nemoka, tempia ir vėluoja, pinigus turi išsimušti. Ne kokia įmonė, kas galvoja darbintis, apeikit kuo toliau“, – rašoma vasario mėnesį paskelbtame komentare.
VMI informuoja, kad bendrovės skola siekia apie 2,55 mln. eurų.
Po straipsnio publikavimo komentarą pateikė ir pati įmonė. Jame teigiama, kad „Tanagra“ yra moki bei paruošusi įgyvendinamą restruktūrizavimo planą.
Parduodami pastatai, tačiau veiklos nenutraukia
Būsto skelbimų portale „Aruodas“ patalpinti sandėlių, biurų, parduotuvių, kur įsikūrusi „Tanagra“, skelbimai. Kareivių gatvėje 2366 m² pastatas parduodamas už 2 mln. eurų, Minsko plente 7067 m² pastatas parduodamas už 3 mln. 950 tūkst. eurų. Taip pat parduodamas ir pastatas Ukmergės gatvėje. Įdėti keli skelbimai – atskirai parduodami 3366 m² sandėliavimo patalpos už 1,4 mln. eurų bei 2502 m² autoserviso su parduotuve patalpos už 2,3 mln. eurų. Arba už 3,7 mln. eurų parduodamas visas pastatų komplektas.
DELFI susisiekus su pastatus parduodančiu NT brokeriu šis atsakė, kad pastatai pardavinėjami nuo šių metų sausio mėnesio, kol kas jie neparduoti, tačiau susidomėjimas nemažas.
„Jie jokiu būdu neuždaro savo veiklos. Jie nori likti tose patalpose. Pavyzdžiui Minsko plente, kaip nuomininkas. (…) Jie neparduoda įmonės, tik nekilnojamąjį turtą“, – patikino jis.
Užimtumo tarnyba DELFI taip pat informavo, kad nėra gauta pranešimų apie iškeltą bankrotą nei įmonei „Tanagra“, nei „Tanagra LT“. Be to, nei viena šių įmonių nepranešė apie planuojamą darbuotojų atleidimą nei 2019 metais, nei 2018 metais.
Įmonei leista restruktūrizuotis, VMI siūlė iškelti bankrotą
Registrų centro duomenimis, 2018 m. rugpjūčio 23 d. išnagrinėtas „Tanagra“ direktoriaus Genrik Dzikevič pareiškimas dėl prašymo iškelti Tanagrai“ restruktūrizacijos bylą. Nuspręsta bylą nagrinėti rugsėjo 19 d.
Iš naujausių duomenų apie įmonę Registrų centre matyti, kad 2018 spalio 19 dieną paskelbta Vilniaus apygardos teismo nutartis. Nutartyje rašoma, kad „Tanagra“ nurodė, jog šiuo metu bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriais.
„Nors bendrovė turi pradelstų prievolių, toliau vykdo veiklą – autodetalių pirkimas–pardavimas, o taip pat siekia kuo labiau optimizuoti savo veiklą, atsisakyti mažai pelningų ar nepelningų veiklos sričių, taip įgyjant galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti bendrovę. Nurodė, kad egzistuoja reali tikimybė, kad bendrovės veikla galės būti sėkmingai vykdoma ateityje“, – nutartyje rašoma apie bendrovės pateiktus argumentus.
Vis dėlto Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokia įmonės pozicija nepatikėjo ir teismo paprašė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Vietoje to, VMI pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad bendrovė nesugeba tinkamai vykdyti mokestinių prievolių jau daugiau nei 7 metus.
VMI teismui nurodė, kad mokestinė nepriemoka 2018 metų rugsėjo 7 dieną siekė 2 mln. 277 tūkst. Eur, o rugsėjo 21 d. jau 2 mln. 327 tūkst. eurų. Prieita išvados, kad nepriemoka nuolat didėja. Teismo nutartyje VMI vardija, kad nepriemoka susidarė nustatytais terminais nesumokėjus mokesčių už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, pridėtinės vertės (PVM) mokesčio. Nurodyti konkretūs metai ir mėnesiai už kuriuos nesusimokėta. VMI taip pat nurodė, kad įmonei buvo suteikta galimybė stabilizuoti veiklą, nuo 2011 metų buvo sudarytos 7 mokestinės paskolos sutartys, buvo pratęsiamos nepriemokos sumokėjimo terminai, tačiau visos mokestinės sutartys nutrauktos, nes sąlygos neįvykdytos.
„Tai rodo, kad UAB „Tanagra“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad mokestinė nepriemoka nuolat didėja. (…) Nurodė, kad įmonė atitinka nemokios įmonės būklę ir bendrovė neturi objektyvių aplinkybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu“, – rašoma teismo nutartyje.
„Tanagra“ prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto iškėlimo, teigė, kad bendrovė yra moki. O bendrovės pradelsti įsipareigojimai neartėja net prie nemokumo ribos. Taip pat bendrovė teismui nurodė, kad per 2017 m. gavo virš 771 tūkst. Eur pelno, reiškia turės iš ko atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teigta, kad visuomet atsiskaitoma su darbuotojais.
Tačiau teismas konstatavo, kad yra tenkinamas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl restruktūrizacijos – netenkinamas. Skelbiama, kad 2018 rugsėjo 30 d. įmonė turto iš viso turėjo už 11 169 689 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 998 502 Eur. Iš 2018–09–30 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2018m. bendrovė dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 391 614 Eur.
„Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė gali atkurti mokumą, turėti realias galimybes įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir gali pradėti vykdyti nenuostolingą ūkinę komercinę veiklą. Nors formaliai įmonė laikytina mokia – pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau byloje pateikti duomenys leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad realiai įmonė yra nemoki, kadangi eilę metų nesugeba atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, pradelstų įsipareigojimų suma auga“, – rašoma nutartyje.
Pagal Registrų centre paskelbtą teismo nutartį, bankroto administratore buvo paskirta Irena Stankevičienė. Paskambinus bankroto administratorei atsiliepė Mantu Stankevičiumi prisistatęs kitas bankroto administratorius, kuris teigė pasikalbėjęs su I. Stankevičiene ir atsisakyta suteikti bet kokios informacijos.
Kaip DELFI informavo Vilniaus apygardos teismas, gruodžio 28 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino šią nutartį ir perdavė iš naujo nagrinėti šią bylą. Sausio mėnesį „Tanagra“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir patikslintus dokumentus, kad įmonė atitinka restruktūrizacijos sąlygas. Kovo 7 dieną, teismas nutarė leisti iškelti restruktūrizavimą, nes įmonė vis dar gauna pajamas, nėra nutraukusi veiklos, ir būtent dėl patiriamų finansinių sunkumų siekia restruktūrizacijos. VMI savo ruožtu pozicijos, kad įmonė nemoki, nekeitė. Šis sprendimas, leisti įmonei restruktūrizuotis, gali būti skundžiamas iki kovo 14 dienos.
VMI informavo, kad plačiau komentuoti galės tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, o įmonės skola šiuo metu yra 2,55 mln. eurų.
DELFI taip pat kreipėsi į pačią „Tanagrą“. Paskambinus į administraciją nurodytas bendrasis administracijos elektroninio pašto adresas, kuriuo reikėtų kreiptis. Vis dėlto atsakymo jokio nesulaukta. Kitą dieną vėlgi paskambinus patikinta, kad direktorius tikrai matė laišką, tačiau, kodėl neatsakė ir, ar iš viso atsakys, atsiliepusi moteris pasakyti negalėjo. DELFI išsiuntė dar kartą pakartotinį laišką teiraudamasi komentaro apie restruktūrizaciją bei pirminį teismo sprendimą iškelti bankroto bylą, tačiau jokio atsakymo nesulaukta.
Įmonė pateikė savo komentarą
Po straipsnio publikavimo DELFI portalas gavo laišką iš „Tanagros“ administracijos, tačiau nenurodyta tiksliai, kieno vardu kreipiamasi. Laiške parašyta, kad siunčiamas komentaras ir prašoma, kad jis būtų skelbiamas be pataisymų. Pateikiame neredaguotą komentarą:
„Tanagra“ yra stebinanti bei nesuprantama delfi.lt praktika plačiai aptarinėti ne aktualią Vilniaus apygardos teismo nutartį iškelti „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą, kurioje konstatuota, kad įmonė yra moki bei pateikė tinkamus restruktūrizavimo metmenis, tačiau kaip neteisėtą Lietuvos apeliacinio teismo panaikintą ankstesnę to paties teismo nutartį priimtą byloje, kur įmonei pavieniai kreditoriai siekė iškelti bankroto bylą. Panaikintos ir neteisėta teismo pripažintos teismo nutarties platus bei prioritetinis citavimas, mūsų vertinimu yra neetiško žurnalisto elgesio pavyzdys. Norime paaiškinti, kad „Tanagra“ yra moki, kas yra konstatuota apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi bei paruošusi įgyvendinamą restruktūrizavimo planą, kuriame, be kita ko, numatytas ir jau realizuojamas dalies nekilnojamojo turto pardavimas. Restruktūrizavimo metu įmonė laiku vykdys visus einamuosius mokėjimus, tuo tarpu susikaupusios skolos visiems kreditoriams yra numatytos dengti remiantis restruktūrizavimo planu iš įmonės pelno, atgautų debitorinių skolų bei, kaip minėta, dalies nekilnojamojo turto pardavimo“.
