Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtis Lietuvoje 2017 metais augo 30,5 proc. ir siekė beveik 360 mln. eur (2016 m. – 274 milijonus).
Svetainės „internetoparduotuvės.lt“ duomenimis, prekes internete siūlė kone 1000 lietuviškų interneto parduotuvių. Mokėjimo bendrovės „Paysera“ teigimu, vienas pirkėjas interneto prekybos vietose pernai vidutiniškai paliko apie 62,5 euro. Įkandin elektroninių parduotuvių auga ir jas aptarnaujančių siuntų pristatymo tarnybų darbo apimtys bei pajamos.
Siuntų pristatymas auga lyg ant mielių
Pasaulio siuntų pristatymo pyragą besidalijantys didieji rinkos žaidėjai „Deutsche Post DHL Group“, „FedExpress“, UPS dirba ir Lietuvoje, su jais sėkmingai konkuruoja regioniniai žaidėjai: „Lietuvos pašto“ padalinys „LP Express”, Estijos pašto įmonė „Omniva”, „Skubių siuntų tarnyba" (SST) ir kitos.
Pasak siuntų gabenimo bendrovės „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktoriaus Gabrieliaus Bilevičiaus, per pastaruosius keletą metų siuntų pristatymo apimtis ūgtelėjo ne mažiau kaip 30 procentų. To priežastis -- ne tik kilusi ekonomika, bet ir aktyviai besiplėtojanti elektroninė komercija. Toks augimas verčia siuntų įmones ieškoti inovatyvių sprendimų verslo efektyvumui didinti.
„Prieš keletą metų pasistatėme visiškai naują skirstymo terminalą Kaune, kur veikia robotizuota siuntų skirstymo sistema. Robotas pats nukreipia siuntas pagal brūkšninius kodus ir tai daro keliskart greičiau bei tiksliau nei žmogus. Didėjant siuntų srautams nuolat investuojame į modernizavimą, peržiūrime procesus,“ – pasakoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius.
Automatizavimas įsibėgėja
“Siuntų pristatymo tarnybos, dirbančios su interneto parduotuvėmis, tiek pas mus, tiek visame pasaulyje nuolat sprendžia du sudėtingus uždavinius: aptarnauti labai didelius ir stipriai svyruojančius klientų srautus bei aptarnauti itin greitai ir nebrangiai, - sako JAV kapitalo Lietuvos aukštųjų technologijų bendrovės „Equinox Europe“ generalinė direktorė Rasa Beskajevienė.
Jos teigimu, remtis vien darbuotojais ir jų skaičiaus didinimu neretai išvis neįmanoma. Ir ne tik dėl darbo jėgos trūkumo ar didėjančios jos kainos. Kurjeriai siuntas paprastai atsiveža vakare, o jau 4-5 val. ryto jos visos privalo išvažiuoti pas adresatus. Žmonės fiziškai negalėtų visko iškrauti iš mašinų, išrūšiuoti ir vėl sudėti į transportą. Išaugtų klaidų tikimybė, o norint susitvarkyti su per šventes stipriai išaugančiais siuntų srautais tektų pagalvoti apie papildomus darbuotojus, kuriuos dar reikia surasti ir apmokyti. Tad Lietuvoje visos didesnės siuntų įmonės vienaip ar kitaip automatizavo ar šiuo metu automatizuoja, robotizuoja siuntų terminalus.
R.Beskajevienei pritaria siuntų pristatymo bendrovės „Omniva“ Lietuvos terminalų vadovas Arvydas Lileikis: „Visada yra lūžio taškas, kai vien žmogiškaisiais ištekliais nebegali remtis ir reikia taip automatizuoti darbą, kad žmogiškojo faktoriaus klaidoms būtų kuo mažiau galimybių. Mūsų pagrindiniame terminale Kaune įdiegtas automatizuotas skirstymo konvejeris, kurio pagalba per parą galima apdoroti iki 80 tūkst. pakuočių. Pradėję naudotis šiais sprendimais tapome greitesni, tikslesni, įgavome laisvumo siuntų srauto svyravimams“.
Ateityje – ne tik dronai
Artimiausiu metu itin daug dėmesio taip pat turėtų sulaukti ir sprendimai dėl „paskutinės mylios“ -- kelio nuo siuntų paskirstymo centro iki konkretaus pirkėjo. Kurjerio užduotį per dieną aplankyti kuo daugiau klientų gerokai trukdo pastarųjų mobilumas. O juk švenčių metu vienas siuntų išvežiotojas pristato šimtą ir daugiau siuntų per dieną. Tad natūralu, kad pašto pristatymo tarnybos aktyviai plečia pašto terminalų, kurie vadinami „paštomatais“, tinklą.
Anot „DPD Lietuva“ atstovo G.Bilevičiaus, jei, tarkime, Italijoje vietiniai mėgsta užeiti į prekių pasiėmimo punktus ir paplepėti su jų darbuotojais, Baltijos šalių žmonės, pasirodo, mieliau bendrauja su paštomatu, į kurį siuntimas ir kainuoja pigiau.
Paštomatams pasaulyje piešiama šviesi ateitis. JAV konsultacinė kompanija „McKinsey&Company“ 2016 m. rugsėjį parengė siuntų rinkos perspektyvų studiją. Joje nurodoma, kad ateities paštomatai turės ratus ir patys be žmogaus pagalbos vyks pas klientus. Pirkėjui tiesiog reikės, atvykus paštomatui, išeiti iš namų ir pasiimti savo siuntinį iš atitinkamo stalčiuko. Tiems, kas tingės ir sutiks primokėti, prekes, galbūt iki buto durų, atveš droidai – maži autonomiški vežimėliai, ne ką didesni už gabenamą siuntinį.
Žiniasklaidoje dažnokai linksniuojami dronai-paštininkai siuntas, anot „McKinsey“ analitikų, greičiausiai pristatinės tik už didelių miestų ribų, pvz. Lietuvos provincijoje ir tik tuomet, kai klientas norės prekės greičiau bei sutiks primokėti, mat pristatymas oru brangus ir ne visur įmanomas.
„McKinsey“ ekspertų nuomone, jau po dešimties metų autonominės transporto priemonės, įskaitant dronus ir droidus, užims apie 80 proc. siuntų pristatymo rinkos, o 20 proc. paketų pas klientus keliaus tradiciniais metodais. Kurjeriai-žmonės greičiausiai ir toliau pristatys į namus maisto produktus ir prekes, kurioms reikia ypatingų sąlygų, pvz. drabužius ant pakabų ir panašiai.
Kaip rodo „eMarketer“ duomenys, 2019 m. visame pasaulyje e.komercijos sektorius gaus per 2,8 trln. JAV dolerių pajamų, o internetu apsipirks beveik 3 mlrd. vartotojų. 2021 m. elektroninės prekybos apyvarta išaugs iki 4,9 trln. dol. Ir tai dar ne pačios optimistiškiausios prognozės.
