Derybas dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio yra inicijavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), o praėjusią savaitę pranešta, kad Prancūzija taip pat pradėjo svarstyti įstatymo projektą, pagal kurį būtų apmokestinti interneto ir technologijų milžinių „Google“, „Facebook“ skaitmeniniai pardavimai.
„Nors esu įsitikinęs, kad globalus susitarimas EBPO rėmuose būtų geresnis sprendimas, tačiau kompromiso labui galime sutikti su pirmininkaujančios šalies pateiktu pasiūlymu. Svarbu, kad būtų nustatyti aiškūs šio mokesčio taikymo ribojimai laike. Viena vertus, turime gerai pasiruošti šio naujo mokesčio įvedimui, todėl nemanome, kad įsigaliojimo data galėtų būti ankstesnė nei 2022 metais. Kita vertus, tai turi būti laikinas sprendimas ir galioti tol, kol bus pasiektas susitarimas EBPO, bet ne ilgiau nei 2025 metų pabaiga“, – pranešime spaudai sakė Vilius Šapoka.
EBPO sausio mėnesį pranešė, kad organizacijos inicijuotose derybose dalyvauja 127 valstybės, mėginančios „2020 metais rasti sutarimu pagrįstą ilgalaikį sprendimą“. Prancūzija taip pat tvirtina, jog kartu su kitomis EBPO narėmis šiuo klausimu siekia nustatyti „bendrą pagrindą“, remiantis kuriuo vėliau šiais metais galėtų būti pasiektas ir pasaulinis susitarimas.
Prancūzijos svarstomame įstatymo projekte numatoma, kad mokestis, kuris bus taikomas atgaline data nuo sausio 1 dienos, sudarys 3 proc. nuo interneto milžinių pajamų, gautų už skaitmeninę reklamą, interneto svetaines ir privačių duomenų perpardavimą.
Didžioji Britanija, Ispanija ir Austrija yra pareiškusios, jog taip pat ketina vienašališkai apmokestinti interneto milžinus. Panašias schemas rengia ir Japonija, Singapūras bei Indija.
ECOFIN posėdyje taip pat bus toliau sprendžiami klausimai, susiję su „InvestEU“ fondo įkūrimu – vyks diskusijos dėl fondo Investicijų komiteto sekretoriato įkūrimo vietos, struktūros ir funkcijų. Dalis valstybių narių siūlo sekretoriatą įsteigti Europos investicijų banke (EIB), kitos šalys, įskaitant ir Lietuvą, siekia, kad sekretoriatas turėtų būti įsikūręs Europos Komisijoje (EK), nes tai padėtų išvengti interesų konflikto ir užtikrinti visiems įgyvendinantiems partneriams vienodas sąlygas. Siūloma, kad sekretoriatą sudarytų nepriklausomi ekspertai iš EK bei EIB.
„InvestEU“ fondas skirtas skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ES, taip sprendžiant vis dar didelio investicijų trūkumo Europoje klausimą. Pagrindinis jo tikslas – suteikti finansavimą ekonomikos subjektams, kuriems dėl jų rizikos profilio privatūs finansuotojai ne visada gali arba nori suteikti lėšų.
EK siūlo „InvestEU“ fondui skirti 15,2 mlrd. eurų. Tai leis iš ES biudžeto suteikti 38 mlrd. eurų garantiją, kuri bus panaudota strategiškai svarbiems projektams visoje ES. Tikimasi, kad tai mobilizuos apie 650 mlrd. eurų investicijų.
Posėdžio metu EK taip pat pristatys valstybių narių ataskaitas, apžvelgiančias šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą.
ECOFIN posėdyje bus siekiama ir susitarimo dėl alkoholinių gėrimų akcizų bei bendros akcizų tvarkos. Alkoholinių gėrimų akcizų direktyvos pataisa siekiama užtikrinti aiškesnį ir paprastesnį akcizų taikymą, sumažinti administracinę naštą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms alkoholio srityje, suteikti daugiau galimybių valstybėms narėms spręsti dėl akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams.
Bendrą akcizų tvarką nustatančios direktyvos pataisų tikslas – užtikrinti geresnę akcizais apmokestinamų prekių gabenimo stebėseną bei suderinti ją su galiojančiomis muitų teisės aktų nuostatomis.