„Padėtis nesikeičia, visą laiką svyruojame tarp ketverto ir šešeto“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė M. Vyšniauskaitė.
Ji pabrėžė, kad tokius pačius rezultatus rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai, analizuojantys tiek penkiolikmečių, tiek ir suaugusiųjų ekonominio raštingumo lygį. Visuomet mūsų šalies žinios yra prastesnės nei kitų tirtų šalių vidurkis.
M. Vyšniauskaitės teigimu, „situacija nesikeis, jei nesikeis švietimo sistema ir pats požiūris į pinigus ir kalbėjimą apie finansinius dalykus“.
Anot LLRI Švietimo centro vadovės, jos nenustebino, kad šalies gyventojai geriausiai išmano taupymo ir asmeninių finansų sritį, kadangi ji yra arčiausiai žmonių.
Vis dėlto, jos teigimu, ekonominis mąstymas ir bendras šioje srityje vykstančių procesų išmanymas kiekvienam yra būtinas.
„Mano nuomone, svarbiausia yra ne mokėti pasiskaičiuoti paprastąsias ar sudėtines palūkanas, bet iš tikrųjų suprasti pagrindinius principus, tai, kad iš viso yra toks dalykas kaip palūkanos. Formules, kaip jas skaičiuoti, juk visada galima susirasti, kadangi jos nuolat keičiasi“, - teigė M. Vyšniauskaitė.
Ji įsitikinusi, kad nesvarbu, kokio amžiaus žmogus būtų, visada naudinga identifikuoti, kokių ekonominių žinių jam asmeniškai trūksta ir jomis pasidomėti.
ELTA primena, kad LBA atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje finansiškai išprususių žmonių yra 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai - vos 1 proc. Tyrimo rengėjai atkreipia dėmesį, kad didžiausią nerimą kelia jaunų žmonių finansinis raštingumas.
Kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkais atliktame tyrime buvo matuojamos 6 sritys: kaip sugebame įsivertinti finansinę padėtį, taupyti, investuoti, planuoti pensiją, suprasti finansinius ir ekonominius reiškinius, kitus finansinius produktus. Tyrime dalyvavo respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Pasak LBA prezidento Manto Zalatoriaus, lietuvių finansinės žinios šiuo metu yra vidutiniškos, tyrimo metu nustatytas finansinio raštingumo rodiklis Lietuvoje - 43 iš 100.
„Apie 70 proc. žmonių apie finansus išmano, tačiau kas labiausiai mums kelia nerimą - tai žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra tik apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, yra mažiau nei 1 proc. Lyginant su tuo, kad pasaulyje 20-30 proc. žmonių yra finansiškai išprusę, tai Lietuvoje jų - tik 15 proc.“, - teigė M. Zalatorius.
LBA prezidento teigimu, finansinis išprusimas nepasiekiamas per metus - tai dešimtmečio perspektyvos tikslas.
„Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, planuoti finansus į priekį mums yra neatrasta žemė. Suvokiama, kad negalima išleisti daugiau nei uždirbama, tačiau tai nereiškia, kad taip ir elgiamės“, - sakė M. Zalatorius.
Pasak sociologo „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, situaciją pagelbėtų geresnis finansinis švietimas.
