Ar neatsitiks taip, kad darbdaviai ims skatinti verstis su individualios veiklos pažymėjimu? Apie tai laidoje „DELFI Diena“ su SEB banko ekonomistu Tadu Povilausku, „Sodros“ vyriausiąja patarėja Julita Varanauskiene ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.
Ekonomistas T. Povilauskas, paklaustas apie tai, kodėl didėja dirbančiųjų pagal individualią veiklą skaičius, tikino, kad panašų vaizdą matome ir pasauliniu mastu. Anot jo, galima daryti prielaidą, kad labiausiai tai yra matoma pavežėjimo srityje, tačiau tai nėra blogai.
Povilauskas: didesnė problema yra kitur
„Turbūt ir Lietuvą pasiekė projektinė ekonomika, kuriai daro įtaką platformų atsiradimas, kas yra arba pavežėjimo paslaugos, arba apgyvendinimo, laikinas apgyvendinimas. Labiausiai tai matome per pavežėjimo paslaugas, nes praėjusių metų pabaigoje jau buvo daugiau nei 8 tūkst. išduotų individualios veiklos pažymų. Tiesa, tai matome ir kitose veiklose: statybų apdailos, švietimo, remonto srityse matome teigiamą pokytį. Visgi aš manau, kad daugėja žmonių, kurie tuo tarsi užsiima papildomai. Tai yra veikla šalia pagrindinio darbo. Aš daryčiau prielaidą, kad didesnė dalis yra tų žmonių, kurie užsidirba papildomai, ir taip, manau, yra gerai. Pavėžėjimo paslaugose yra labai daug studentų, bet problema didesnė yra ta, kad tam tikrose veiklose dažnai iš samdomo darbo pereinama į savarankišką dėl mokestinio efekto“, - „DELFI dienoje“ sakė T. Povilauskas.
„Sodros“ vyriausiosios patarėjos teigimu, tie, kurie dirba savarankiškai, jie nėra apdrausti visomis tomis draudimo rūšimis, kurios yra taikomos dirbant samdomą darbą. Specialistė pabrėžia, kad tie žmonės sulaukia mažesnių saugumo garantijų.
„Jie gauna mažesnes garantijas, nes sumoka mažiau socialinio draudimo įmokų. Kodėl jų sumoka mažiau? Kitas dalykas, kalbant apie savarankiškai dirbančius, tai net tas terminas yra keistas. Mes esame įpratę vartoti terminą „savarankiškas darbas“. Tarkime, yra žmogus, kuris teikia savo paslaugas ir turi užsakovų, tuo tarpu pas mus tas savarankiškai dirbantis žmogus iš samdomo darbuotojo persiformuoja į dirbantįjį savarankiškai. Vienas iš tokių elgsenos motyvų – sutaupyti socialinių mokesčių sąskaita. Tai reiškia, kad tie, kurie dirba savarankiškai, jie nėra apdrausti visomis tomis draudimo rūšimis, kurios yra taikomos dirbant samdomą darbą“, - laidoje sako J. Varanauskienė.
Replikuodamas „Sodros“ vyriausiajai patarėjai Žilvinas Šilėnas kritikuoja kai kuriuos aspektus ir pasiūlė būdus, kurie galėtų efektyviau pakeisti dabartinę situaciją.
„Tu negali turėti žmogaus ir pagal darbo sutartį, ir pagal individualią veiklą tuo pačiu metu. Visų pirma, tai net teisiškai neįmanoma, o nesiveliant į teisinius niuansus, tam tikros organizacijos gyvena dar XIX amžiuje. Visų pirma, pati didžiausia nauda yra tam darbuotojui, kuris verčiasi savarankiška veikla. Leiskite man bent minutę nekaupti „Sodrai“, o kaupti pačiam, tą pačią minutę pasirašyčiau. Didžiausia socialinė garantija – žmogaus pinigai ir turtas jo kišenėje. Aš tikrai geriau imsiu pinigus, o ne pažadą, kad po 40 metų man kažkas sumokės. Tai, kad žmonės juda iš tų senoviškų darbo formų į naujoviškas, - tik pliusas. Bėda ta, kad nei Lietuva, nei ES nenori prie to prisitaikyti. Padarykime paprastą dalyką – individualiąsias kaupimo sąskaitas, kur žmogus moka ne „Sodrai“, o privačiam fondui. Žmogus galės vykti į kitą šalį ir turės visas galimybes. Atrodo, kad dabar žmones yra bandoma pritaikyti prie sistemos“, - „DELFI diena“ sako Ž. Šilėnas.
Tiesa, išvengti įprasto privalomumo – sudėtinga, mano J. Varanauskienė.
„Aš nemanau, kad čia yra tik „Sodros“ problema, nes tame XIX amžiuje visgi gyvena daugelis Europos valstybių. Kitas dalykas, ką gerbiamas Žilvinas minėjo, kad yra tokių žmonių, kurie tikrai bus tokie sąmoningi ir jie dalį savo uždarbio dės į ligos, nedarbo ir kažkokias susikurtas sąskaitas ir ten kaups pinigus. Kas nutiks, jeigu ta nelaimė atsitiks tada, kai pinigų dar nebus sukaupta. Kitas dalykas, nereikia nuvertinti stiprios žmonių savybės pasaulį matyti per daug optimistišką. Net jeigu žmonėms būtų leista atsidaryti savas sąskaitas, manau, kad mes vis tiek neišvengtume kažkokio privalomumo. Mes gyvename visuomenėje, tai reiškia, kad stiprieji turi padėti silpniesiems“, - DELFI laidoje sakė J. Varanauskienė.
Tuo tarpu Ž. Šilėnas nesupranta, kodėl sunkiai dirbantis žmogus turėtų atiduoti savo pajamas tam, kuris dirba mažiau.
„Galima su tuo sutikti iš dalies, bet jūs sakote, kad tas žmogus, kuris plėšosi per du darbus turi atiduoti savo pajamas tam, kas dirba nulyje darbų. Mes dabar piktinamės 135 tūkst. žmonių, kurie dirba individualia veikla arba papildomai, bet daug didesnis skaičius yra nedirbančių žmonių“, - laidoje tikina Ž. Šilėnas.
„Aš turiu alternatyvų pasiūlymą, kad žmogus galėtų pasirinkti, kokia jis nori forma dirbti: ar pagal darbo sutartį, ar pagal indidvidualią veiklą. Kodėl bijoma leisti žmonėms pasirinkti?“ - laidoje klausia Ž. Šilėnas.
T. Povilausko teigimu, reikia atskirti, kur yra papildomas užsiėmimas, o kur – aiški alternatyva.
„Aš manau, kad reikia logiškai vertinti ir šaltu protu matyti, kur yra papildomas užsiėmimas, o kur yra aiški alternatyva, nors tai ir turi labai daug samdomo darbo bruožų. Aš manau, kad savarankiškas darbas ir lengvesnis apmokestinimas natūraliai turi būti tų veiklų, kur yra pajamos mažos ir kur yra papildoma veikla. Jeigu močiutė perdavinėja gatvėje, tai ji turi mokėti minimalius mokesčius arba nieko. (…) Tiesiog reikia mažinti verslo liudijimų skaičių ir suprantama, kad jeigu tu vykdai statybų apdailos darbus pagal verslo liudijimą, tai turbūt tai turėtų būti individualios veiklos pažyma“, - laidoje sako T. Povilauskas.
„Prieš metus mes darėme tokią iniciatyvą, kad savarankiškai dirbantiems ir sumokėjusiems įmokų tiek, kad nepakako įgytų metų stažo, mes išsiuntėme pranešimus ir sulaukėme nemažai žinučių“, - laidoje taip pat sakė J. Varanauskienė.
Replikuodamas į J. Varanauskienės žodžius, Ž. Šilėnas sukritikavo, jo žodžiais, „sovietinio stažo“ apibrėžimą.
„O kodėl mes iš viso skaičiuojame kažkokį sovietinį stažą? Juk turėtų būti taip, kad kiek idėjai pinigų į sistemą, tiek ir išsiimti. Kam tokios sudėtingos formulės, metų stažai, kiti dalykai, kurie kvepia Sovietmečiu. Padarykime taip: tegul suskaičiuoja, kiek tu per visą savo gyvenimą idėjai į „Sodros“ sistemą ir tegul pagal tai apskaičiuoja, kokia turėtų būti tavo pensija“, - laidoje sako Ž. Šilėnas.
„Aš manau, kad mes nepabėgsime nuo pasaulio tendencijų. Aišku, turbūt ir „Sodra“ su tuo dirbs, kad tos platformos tinkamai informuotų mokesčių administratorių“, - taip pat patikslino T. Povilauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad samdomų darbuotojų pasaulyje daugėja taip pat sparčiai.
„Vieni žmonės teikia pirmenybę samdomam darbui, kiti – savarankiškai veiklai. Balansas lieka, bet žiūrint į kelis dešimtmečius, tai turbūt, kad bus didesnis savarankiškai dirbančiųjų skaičius. „Sodra“ tikrai turės tai reaguoti“, - laidoje sakė T. Povilauskas.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV vaizdo įraše.
