„Jūs jiems esate niekas – tik skaičius su prikabintu dolerio simboliu.“ Štai kaip praėjusį spalį „Revolut“, vienas iš sparčiausiai augančių finansų technologijų („fintech“) startuolių Jungtinėje Karalystėje, apibūdino tradicinius bankus, siūlydamas laisvas verslo plėtros vadybininkų darbo vietas savo biure.
„Revolut“ – alternatyva šiems bankams, jau turintis 2,8 milijono klientų, nors reklamai neišleido nė cento, tvirtinama skelbime.
Tačiau buvę „Revolut“ darbuotojai teigia, kad spartus augimas turi aukštą žmogišką kainą, minėdami neapmokamą darbą, nepasiekiamus tikslus ir didelę personalo kaitą.
Laura (vardas pakeistas) apie šias problemas nieko nenutuokė, kai praėjusiais metais padavė paraišką užimti verslo plėtros vadovės Ispanijoje vietą. Pats produktas jai labai patiko – mobilioji programėlė ir kortelė, leidžianti atlikti tarptautinius pinigų pervedimus be jokių mokesčių, naudotis skaitmenine valiuta bitkoinu ir kitomis paslaugomis, – todėl ji džiaugėsi, kad galės dirbti šiai kompanijai.
Ji dalyvavo 30 minučių darbo pokalbyje per „Google Hangouts“ su Londone gyvenančiu verslo plėtros vadovu Andriumi Bičeika ir iš karto sužinojo, kad perėjo į kitą etapą, kuriame teks atlikti nedidelį testą. „Nustebau, kai gavusi užduotį sužinojau, jog turėsiu privilioti kuo daugiau klientų, iš kurių kiekvienas turės sumokėti po 10 eurų už mobiliąją programėlę“, – prisimena Laura.
Užduoties instrukcijoje buvo nurodyta, jog kandidatai privalo per savaitę įdarbinti ne mažiau kaip 200 klientų, kad galėtų pereiti į kitą interviu etapą. Užduoties aprašymas negarantavo, kad tikslą pasiekęs kandidatas automatiškai gaus darbą, tačiau informavo apie įvairius būdus, kuriais galima privilioti klientus: pvz., dalinantis „promo kodu“ su draugais, paskelbiant jį socialiniuose tinkluose, platinant reklamines skrajutes universitetų miesteliuose ir pan.
Po to, kai Laura išsiuntė elektroninį laišką, kuriame atsisakė atlikti užduotį ir pabrėžė, kad jaučiasi nusivylusi, nes kompanija „naudojasi darbo ieškančiu žmogumi“, A. Bičeika atrašė, kad ji buvo vienintelė iš daugiau nei 350 kandidatų, kuri pasiskundė dėl užduoties. „Gaila, kad nebuvote pasiruošusi parodyti, ką sugebate“, – pažymėjo jis elektroniniame laiške.
Tuo metu, neskaitant pozicijos, į kurią pretendavo Laura, kompanija ieškojo žmonių į panašias pareigas aštuoniose kitose Europos šalyse, tačiau Ch. Westas negalėjo atsakyti į klausimus apie tai, kaip plačiai ši praktika buvo paplitusi, kiek klientų tokiu būdu įsigijo „Revolut“, ir kurie įmonės vadovai žinojo apie šią praktiką.
2018 m. gegužės 25 d. išsiųsto elektroninio laiško kopija rodo, kad bendrovė buvo prašiusi kandidatų tas pačias užduotis atlikti dar prieš kelis mėnesius, kai ieškojo ryšių su visuomene atstovo ir bendruomenės vadovo Graikijoje. Chadas Westas, kaip komunikacijos vadovas, greičiausiai būtų apie tai žinojęs, pasak buvusio darbuotojo, dirbusio kompanijoje tuo metu, kai buvo pristatyta ši politika.
Nors dalis verslo plėtros vadovo darbo iš tiesų apimtų naujų klientų paiešką, tai nėra tie įgūdžiai, kurių tikimasi iš ryšių su visuomene atstovų.
„Mąstoma buvo taip: gal mums šitaip ir nepavyks rasti geriausio kandidato, bet bent jau gausime krūvą nemokamų prisiregistravimų“, – teigia buvęs darbuotojas, prašęs likti neįvardintas. Jis tvirtina, kad nė vienam iš kandidatų nebuvo sumokėta už naujų klientų pritraukimą.
Bent jau Jungtinėje Karalystėje ši praktika galėtų prieštarauti vyriausybės rekomendacijoms.
„Užduotys, kurių atlikimas užima daugiau nei vieną dieną, ir kurios darbdaviui vertingos ne tik kaip kandidato patikrinimas, pagal vyriausybės rekomendacijas paprastai būna apmokamos pagal nustatytą minimalų darbo užmokestį“, – teigia Andrew Gray, įkūręs „Truth Legal“, advokatų kontorą, užsiimančia darbo teise ir asmeninės žalos atlyginimu.
„Rekomendacijų tikslas – padėti darbdaviams nenusižengti įstatymui, tačiau jos nėra teisiškai privalomos. Galiausiai teismas turėtų nuspręsti, ar kandidatų darbas turėtų būti apmokamas pagal minimalų darbo užmokestį“, – teigia A. Gray.
Keletas buvusių darbuotojų tvirtina, kad tai, jog vadovams atrodė priimtina prašyti kandidatų dirbti nemokamai, yra „Revolut“ platesnės kultūros atspindys: medžioti klientus bet kokia kaina.
„Viskas prasideda nuo generalinio direktoriaus Nikolajaus [Storonskio], kuris garsiai skelbia, kad jei dirbsi nuo 9 iki 5, nieko nepasieksi... viskas, ką jis kalba, yra receptas perdegimui“, – teigia Stevie Buckley, „Honest Work“ bendraįkūrėjas ir žmogiškųjų išteklių konsultantas, dirbantis su dešimtimis startuolių.
Priklausomai nuo pareigų, darbuotojai startuolyje išdirba vidutiniškai nuo aštuoniolikos mėnesių iki ketverių metų. Darbuotojų išsaugojimas „Revolut“ rūpi mažiausiai, teigia S. Buckley.
„Revolut“ buvo pateikti išsamūs klausimai apie visas šiame straipsnyje iškeltas problemas, įskaitant tai, kad komunikacijos vadovas Chadas Westas žinojo, jog kandidatų buvo prašoma dirbti neapmokamą darbą. Bendrovė komentuoti atsisakė. Ji taip pat neatsakė į klausimus apie patyčias, nesąžiningus atleidimus iš darbo ir žemus vyresniųjų žmogiškųjų išteklių darbuotojų išlaikymo rodiklius.
Elektroniniu paštu atsiųstame pranešime kompanijos atstovas pareiškė: „Mūsų kultūra vystosi taip greitai, kaip ir mūsų verslas.“ Jis pabrėžė, kad pernai bendrovė išaugo nuo 150 iki 750 žmonių, darbuotojų kaita buvo mažesnė nei 2,6 proc., o 40 proc. „Revolut“ darbuotojų yra moterys.
„LinkedIn“ analizuojant 147 buvusių „Revolut“ darbuotojų darbo pradžios ir pabaigos datas, galima teigti, kad daugiau kaip 80 proc. darbuotojų kompanijoje išdirbo mažiau nei metus, o daugiau nei pusė – mažiau nei šešis mėnesius.
„Kai prisijungiau [prie „Revolut“], buvo septyni šalių vadovai, o po vienerių metų liko tik vienas. Du buvo atleisti per septynias savaites nuo priėmimo į darbą“, – teigia buvęs „Revolut“ šalies vadovas, kuriam 2017 m. vasarą buvo pasiūlyta prižiūrėti „Revolut“ operacijas vienoje Europos šalyje, kurioje bendrovė tuo metu dar neturėjo fizinių atstovybių.
Martinui, kuris prašė tikrąjį vardą pakeisti, buvo pasakyta, kad jis gaus biudžetą komandos samdymui ir santykinę autonomiją vadovauti bendrovės filialui toje šalyje. Tačiau vyras netrukus suprato, kad jokio biudžeto personalui nebus, o vyresniųjų vadovų patyčios buvo įprastas dalykas. Jis teigia, kad jo kolegos, kiti šalių vadovai, vienas po kito išėjo iš darbo arba buvo atleisti. Pasak „LinkedIn“, Nyderlandų, Italijos, Airijos, Ispanijos ir Vokietijos šalių vadovai kompanijoje praleido metus ar dar mažiau, ir šio straipsnio rašymo metu pakeisti nebuvo.
Keli šalių vadovai, nusamdyti panašiu metu, dalijasi panašia patirtimi. Vienas teigia, kad dirbo kiekvieną būdravimo valandą ir kiekvieną savaitgalį. Darbo dienomis jis įgyvendindavo strategijas, skirtas mobiliosios programėlės reklamai – pavyzdžiui, organizuodavo renginius ar pokalbius su vietiniais žurnalistais, – o naktimis ir savaitgaliais versdavo „Revolut“ programėlės ir svetainės tekstus į šalies, kuriai dirbo, kalbą.
Nepaisant visų sunkumų, kuriuos tekdavo įveikti šalių vadovams, vyresnieji vadovai likdavo nepatenkinti, jei Martinas ar jo kolegos nesugebėdavo įgyvendinti jiems iškeltų tikslų.
Praėjusį pavasarį generalinis direktorius Nikolajus Storonskis per „Slack“ pranešimų sistemą visiems darbuotojams išsiuntinėjo pranešimą, kuriuo įspėjo, kad visi, turintys „ženkliai mažesnį nei tikėtasi reitingą [sic], bus atleisti be jokių tolesnių derybų“.
„Man regis, darbdavys, kuris, nepaisant jokių priežasčių, vis tiek nusprendžia atleisti neproduktyvų darbuotoją, paskaičiuoja, kad, atlikus kaštų ir naudos analizę, gaus daugiau pinigų iš pasiektų veiklos rodiklių, nei praras bylinėdamasis su atleistu darbuotoju“, – svarsto jis.
Martinui ir jo kolegoms apie jų tikslus būdavo primenama ir per kassavaitinius konferencinius pokalbius, kurie iš pradžių vykdavo sekmadienio vakarais, o paskui – pirmadienio rytais; jų metu operacijų viceprezidentas Alanas Changas reikalaudavo, kad kiekvienos šalies vadovas atsiskaitytų, ką nuveikė per savaitę.
„Per tuos pokalbius [Alanas] nutraukdavo žmones per pusę žodžio ir sakydavo „kitas“, – prisimena Martinas. Dar vienas darbuotojas tvirtina, kad tų pokalbių metu Alanas, kuris yra generalinio direktoriaus N. Storonskio artimiausio rato narys, daugumą vadovų kaltindavo nepasiekus numatytų tikslų ir nuolat juos pertraukinėdavo, kai jie bandydavo paaiškinti, kodėl taip nutiko.
Pasak su situacija susipažinusių žmonių, praėjus kelioms savaitėms nuo įdarbinimo, pirmasis šalies vadovas išėjo iš darbo, nusiuntęs N. Storonskiui elektroninį laišką, kuriame papasakojo apie A. Chango elgesį ir valdymo stilių. Po savaitės dar du šalių vadovai, neseniai perkelti į naujas šalis, buvo atleisti.
Maždaug tuo pat metu generalinis direktorius Nikolajus Storonskis davė interviu „Business Insider“, kuriame teigė, kad „Revolut“ filosofija – „daryti, ką reikia daryti“ („get shit done“); skambus šūkis šviečia ant kompanijos Londono biuro sienų neoninėmis raidėmis. Komentuodamas aukščiau minėtus pokalbius, N. Storonskis per interviu pareiškė, kad kompanija traukia žmones, norinčius augti, o „augimas – visada skausmingas procesas“.
Šaltiniai nurodo, kad bent vienas buvęs žmogiškųjų išteklių vadovas išėjo iš darbo po to, kai nesugebėjo N. Storonskio įtikinti, kad bendrovė turėtų pakeisti dogmatinį požiūrį į veiklos tikslus. Per pastaruosius dvejus metus žmogiškųjų išteklių skyriui vadovavo trys skirtingi žmonės, ir paskutinis išėjo likus dviem mėnesiams iki to, kai „Revolut“ pradėjo dalinti prieštaringai vertinamus „namų darbus“. Šio straipsnio rašymo metu „Revolut“ svetainėje nurodoma daugiau nei 200 laisvų darbo vietų. Verslo plėtros pozicijų aprašymai beveik lygiai tokie patys kaip tas, į kurį atsakė Laura.
