ESO pranešė, kad pradeda išmaniosios apskaitos diegimui reikalingos infrastruktūros viešųjų pirkimų procedūras. Tiekėjai turės pasirūpinti ir daugiau nei 1,6 mln. išmaniųjų elektros energijos skaitiklių tiekimu, ir skaitiklių duomenų surinkimo ir valdymo IT sprendimu bei komunikacijos infrastruktūra.
Sutartį su išmaniosios apskaitos infrastruktūros diegėju planuojama pasirašyti 2020 m. I ketvirtį, o masinį skaitiklių diegimą pradėti 2020 metų IV ketvirtį.
„Pasiruošimui, diegti išmaniąją apskaitą, skiriama daug laiko: analizuojama geriausia užsienio šalių patirtis, tinkamos pirkimo ir diegimo strategijos bei vykdomos konsultacijos su rinka, išmėginami įvairūs ryšio technologiniai sprendimai. Pabrėžtina, kad norint išmaniąją apskaitą įdiegti visiems vartotojams, reikalingi tikslūs paskaičiavimai ir šios apskaitos naudų įvertinimas, detalus planavimas ir pirkimų įvykdymas. ESO ruošėsi, skaičiavo, vykdė bandomąjį išmaniosios apskaitos projektą. Šiandien galime tvirtai pasakyti, jog išmaniosios apskaitos sistema yra reikalinga bei naudinga vartotojams, tad ją ir ruošiamės įdiegti visiems vartotojams. Pagal 2018 m. Seimo patvirtintas Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos gaires, ESO planuoja išmaniosios apskaitos infrastruktūrą ir sistemą įdiegti iki 2023 m. pabaigos“, – DELFI atsiųstame komentare teigia ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas, paklaustas kodėl skaitikliai bus diegiami tik kitų metų pabaigoje.
ESO skaičiuoja, kad investicijos į išmaniosios apskaitos sistemos diegimo Lietuvoje programą, per 2019 m. ir iki pat 2023 m. pabaigos, sieks 200 mln. eurų. T. Kavaliausko teigimu, tai preliminarus ESO specialistų skaičiavimas įvertinus kitų šalių išmaniosios apskaitos diegimo investicijų apimtį, tiekėjų preliminarius pasiūlymus. Tikinama, kad tam bus panaudotos nuosavos lėšos, taip pat pasiskolinta rinkoje. Dėl to gyventojams už sistemą papildomai mokėti nereikės, tačiau gali tekti susimokėti per didesnes elektros kainas.
„ESO klientams nieko mokėti nereikės (nei už skaitiklį, nei už sumontavimą). Išmaniųjų apskaitų diegimas yra panašus, kaip ir kitos ESO investicijos. ESO samdo tiekėjus ir rūpinasi, kad darbai būtų atlikti: kas montuos, ir kada montuos ir pan. Kiekvienas klientas, atėjus laikui, bus informuojamas asmeniškai.
Ruošiantis išmaniųjų apskaitų programai buvo rengiama kaštų – naudų analizė. Joje naudos iš šios investicijos atsveria investicijos kaštus. Žinoma, šios investicijos derinamos su VKEKK. Tačiau kaip ir bet kurios investicijos – jos sudaro dalį skirstymo tarife. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad elektros kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, ne tik nuo išmaniosios apskaitos diegimo, todėl šiuo metu prognozuoti įtaką tarifui būtų labai neobjektyvu ir netikslu“, – komentuoja ESO atstovas T. Kavaliauskas.
ESO praneša, kad įdiegus išmaniosios apskaitos infrastruktūrą bei nuotolinę apskaitą, kai matyti labai detalus elektros energijos naudojimas, tikimasi, mažės elektros energijos vartojimas, nes klientai galės geriau suprasti savo energijos vartojimo įpročius, priimti racionalius energijos taupymo sprendimus. Taip pat tikimasi, kad mažės tinklo nuostoliai, bus galima tiksliau planuoti investicijas į tinklą, sistema leis sukurti elektros energijos rinkos dereguliavimo sąlygas privatiems klientams.
