„Vyriausybė sumažino maisto kainas. Kaip? Kalbėdama apie kainas (ir paskelbdama planus, kurie įsigalios ateityje). Ir žodis tapo kūnu! Aleliuja. Gal galėtų valdžia pašnekėti apie butų ir automobilių kainas? Labai norėčiau, kad atpigtų“, – savo feisbuko paskyroje ironizavo Ž. Šilėnas.
Taip jis reagavo į G. Surplio išsakytas mintis po to, kai Žemės ūkio ministerija šiandien vyriausybei pateikė ataskaitą apie kainų pokyčius po kelis mėnesius trukusio jų stebėjimo. Kainų palyginimai yra viešai prieinami per interneto svetainę www.produktukainos.lt
„Matome tikrai geras tendencijas. Gruodžio mėnesį maisto kainos krito, lyginant su prieš tai buvusiu, sausį jos visiškai nekilo, ir jei žiūrėtume ketvirtį nuo spalio iki sausio, tai turime 0,2 proc. maisto kainų kilimą, kuris, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra juokingas, nes Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje brangimai buvo didesni“, – Eltai teigė G. Surplys.
Anot jo, vyriausybės pastangos kovoti su maisto kainų augimu atsiperka.
„Mes (Vyriausybė – ELTA) įsibėgėjame su tomis (kainų mažinimo – ELTA) priemonėmis. Pirmiausia startavome su kainų skelbimu viešai. Skelbiame 14 produktų, kur galima palyginti, kiek kainuoja duona, pienas, vanduo penkiuose didžiausiuose prekybos tinkluose. (...) Statistikos duomenys rodo, kad tas kainų didėjimas yra sustabdytas“, – Eltai sakė G. Surplys.
Tačiau Ž. Šilėną tokie pareiškimai prajuokino. LRT.lt jis teigė, kad vien kainų skelbimas jų nesumažino, tą lėmė kiti veiksniai: „Iš pradžių gal pralinksmino, paskui papiktino. Negalvojau, kad čia rimtai, bet, pasirodo, jie rimtai taip kalba. Tai gal net labiau nuliūdino. Maisto produktų kainų pokyčiuose yra ciklai, pavyzdžiui, yra rudeninis ciklas, yra pavasarinis. Iki gegužės kainos kyla, o po to – krenta. Čia kaltas tiesiog sezoniškumas. Aišku, kai kuriais metais tie pokyčiai ir nuo tarptautinių rinkų daugiau priklauso, bet tas kainų bangavimas yra visada.“
Jis pateikė pagal „Eurostat“ duomenis parengtą kreivę, rodančią maisto kainų pokytį, palyginus su prieš tai buvusiu mėnesiu.
„Kritimas yra tada, kai kreivė krenta žemiau nulio. Jei kreivė eina žemyn, bet virš nulio, tai vis dar kainų augimas, tik lėtesnis nei prieš tai buvusį mėnesį“, – paaiškino.
Nors matyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo, kai prasidėjo kalbos apie valdžios kovą su kainomis, vaučerių įvedimą ir pan., kainų augimas pradėjo lėtėti, o spalį – kristi, nėra teisinga sakyti, kad tai valdžios nuopelnas, sako Ž. Šilėnas.
„Paveikslėlyje yra maisto kainų augimas ir kritimas nuo pat 2015-ųjų. Daugmaž rugpjūtį kyla, daugmaž spalį pradeda kristi. Sakyti, kad dėl to, kad valdžia rugsėjį pašnekėjo apie kainas, spalį jos pradėjo kristi yra tas pats, kas sakyti, kad valdžiai vasarį pašnekėjus apie šaltį, kovą pradės šilti. Keista kaip vasarį valdžia dar nepaskelbė „kovos su šalčiu plano“, – ironizavo.
LRT.lt jis teigė, kad ministras apskirtai pamiršta, jog produktų kainų lyginimas vyksta jau nuo 2011 metų.
„Nuo tada buvo tas pats puslapis, tik kita jo versija. Tai net jei kažkas magiškai tiki, jog dėl to, kad skelbiamos kainos, jos mažėja, tai nėra tiesa, nes tuomet jos būtų mažėjusios jau nuo 2011 m. Kitaip tariant, toks puslapis nėra jokia naujiena“, – sakė jis.
