„Man būtų sunku pasakyti (ar skandalas kelia grėsmę stabilumui. - ELTA), nes tai yra pakankamai skurdi informacija. Pirmiausia turės būti Lietuvos banko reakcija. Aš bent jau nemanau, pagal tuos požymius, kad gali būti kokia nors grėsmė mūsų bankiniam stabilumui arba bankinei sistemai šalyje. Tikrai neįžvelgiu, ir manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos.
Dėl konkretaus asmens, jeigu buvo asmens sąskaita ir tie veiksmai buvo daromi, tai, manau, pasisakys ir priežiūros, ir teisėsaugos institucijos“, - Vyriausybėje kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, jog milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų - pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.
Tuo metu Lietuvos bankas sakė neturįs informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį, pasak Lietuvos banko, patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.
Trečiadienį portalas 15min.lt paskelbė, kad nauji faktai rodo, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė per Lietuvą - pasinaudojant sąskaita „Swedbank“ Lietuvos padalinyje.
Švedijos televizijos SVT ir 15min.lt surinkti duomenys rodo, kad su V. Janukovyčiumi siejama lengvatinio apmokestinimo įmonė „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje disponavo dešimtmetį. Ji atidaryta 2004 m., uždaryta 2014 m., kai V. Janukovyčius pabėgo iš Ukrainos.
SVT duomenimis, Ukrainos teisėsaugą domina 3,7 mln. eurų, kurie sukosi per lietuviškame „Swedbank“ atidarytą sąskaitą. Tokia suma vertinamas galimas kyšis, kurį V. Janukovyčius esą legalizavo kaip honorarą už daug abejonių sukėlusią knygą.
