„Man dabar būtų sunku pasakyti, kadangi tai yra pakankamai skurdi informacija, pirmiausiai turėtų būti reakcija Lietuvos banko. Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos“, – pridūrė premjeras.
Lietuvos bankas (LB) trečiadienį pranešė turintis informacijos, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes, kad esą nuo kovo 2 dienos „Swedbank“ nebevykdys veiklos, sąskaitos perkeliamos į kitą banką, nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti.
LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis neatmetė galimybės, kad tokiomis žinutėmis gali būti bandoma paveikti „Swedbank“ finansinį stabilumą.
„Kalbame apie rimtus dalykus, (...) apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį, ir tai jau yra pakankamai rimta“, – žurnalistams sakė V. Valvonis. Jis sakė nemanantis, kad dėl pinigų plovimo tyrimo „Swedbank“ galėtų prarasti licenciją Lietuvoje.
Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V. Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004-2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.
Pasak S. Skvernelio, šią informaciją turi vertinti Lietuvos bankas ir teisėsaugos institucijos.
„Dėl konkretaus asmens, jeigu ten buvo asmens sąskaita ir tie veiksmai buvo daromi, manau, pasisakys priežiūros ir teisėsaugos institucijos“, – žurnalistams sakė premjeras.
Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtino turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.
Švedijos „Swedbank“ dėl žiniasklaidoje paviešintų įtarimų, jog per banką buvo plaunamos didelės pinigų sumos, tyrimui atlikti nusamdė analitinį konsultacinį centrą „Forensic Risk Alliance“.