Finansų ministerijos parengtoje ir Vyriausybės paskelbtoje 2014–2020 metų ES paramos įsisavinimo ataskaitoje tarp stringančių projektų įvardijamas ir beveik 5 mln. eurų vertės e. sveikatos paslaugų atnaujinimo projektas. Joje rašoma, kad Registrų centro savininkė Susisiekimo ministerija iki praėjusių metų pabaigos nepradėjo finansuoti beveik 5 mln. eurų vertės e. sveikatos paslaugų dviejų 1-ojo etapo projektų.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus sako, kad visi projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką.
„Finansų ministerija tai įvardija kaip riziką, dėl kurios galima prarasti finansavimą, bet mes iš savo pusės jokių rizikų nematome. Pati e. sveikatos sistema buvo įdiegta pakankamai neseniai ir sistemos valdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija – kėlė pagrindinį tikslą, kad ta sistema būtų kuo populiaresnė“, – BNS sakė M. Samkus.
„Natūralu, kad pačioje sistemos veikimo pradžioje pasitaiko tam tikrų sutrikimų, randamos spragos, netobulumai. Dėl to prioritetas iki šiol buvo skiriamas sistemos tobulinimui, klaidų šalinimui (...). Tikslus pasiekus, dabar kitas etapas ir yra sistemos plėtra, panaudojant europines lėšas“, – sakė jis.
Anot M. Samkaus, sistemos plėtrą planuojama įgyvendinti dviem etapais: pirmajam, kurio vertė – 3,85 mln. eurų, projektą planuojama parengti iki birželio, antrajam 1 mln. eurų vertės – iki gruodžio mėnesio.
„Visi paraiškų ir investicinių projektų rengimo grafikai yra suderinti, viskas vyksta pagal numatytus grafikus, dėl to mes nieko ypatingo nematome“, – sakė M. Samkus.
Anot jo, pirmajame etape bus atnaujintos ir patobulintos kritinės sistemos dalys, išplėstas funkcionalumas ir užtikrinta kuo didesnė duomenų apsauga.
„Galima būtų išskirti išankstinės pacientų registracijos sistemos vystymą, visada aktualus yra duomenų apsaugos sistemos klausimas, taip pat paslaugos e. receptas plėtra, portalo atnaujinimas ir mobiliosios programėlės sukūrimas, kad sistema būtų kuo patogesnė vartotojams“, – teigia M. Samkus.
Gydytojai laukia
Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, e. sveikatos sistema tapo stabilesnė.
„Pavyzdžiui, vaistų išrašymas po truputį stabilizuojasi. Aišku, daug kur užlūžta tos sistemos, bet mes tikimės, kad jos kažkada veiks gerai“, – BNS sakė L. Labanauskas.
Anot L. Labanausko, norint, kad gydytojai dirbtų moderniai, e. sveikatos sistemos plėtra yra neišvengiama.
„Mes turime dirbti taip, kaip dirbama civilizuotame pasaulyje, dėl to ta plėtra neišvengiamai bus. Kitas klausimas – ar mes sugebėsim vėl eilinį kartą jai pasiruošti taip, kaip reikia“, – teigė L. Labanauskas.
Pasak jo, norint, kad Lietuva neprarastų ES lėšų, skirtų sistemos plėtrai, reikia labai pasitempti.
„Beveik galvoju, kad gal teisybės yra. Mums reikia labai pasitempti, kad neprarastume lėšų. Šiaip pati pradžia mūsų buvo labai nevykusi – kūrė tą sistemą, prarado tuos 20 mln. ir tą rado Valstybės kontrolė, bet kaltų, kaip visada, neradom. Dėl šito sustabdė (projektą – BNS) ir tempė žemyn“, – sako L. Labanauskas.
ES remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų. Sistema skaitmenizuoja pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaro galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.
Prie e. sveikatos sistemos, Registrų centro duomenimis, prisijungė daugiau nei 800 sveikatos priežiūros įstaigų, šių metų sausį buvo išrašyta daugiau nei 1 mln. elektroninių receptų, už beveik milijoną išrašytų receptų vaistinėse įsigyta vaistinių preparatų.