Nuo šių metų pradžios Rusija įvedė pridėtinės vertės mokestį (PVM) visoms užsienyje veikiančioms ir internetu prekiaujančioms kompanijoms, nuo visų prekių ir paslaugų, kurias iš jų nupirko Rusijos įmonės ir organizacijos.
„Rusija vis aktyviau pradeda reglamentuoti internetą. „Google“ jau sutiko iš paieškos rezultatų trinti Rusijoje draudžiamus interneto puslapius. Rusijos Dūma pirmu skaitymu priėmė pačių rusų prieštaringai vertinamo įstatymo projektą, kuris iš karto buvo pavadintas „interneto suverenizavimo“ įstatymu. O į tarptautinių interneto kompanijų gaunamas pajamas Rusija dėmesį atkreipė jau nuo 2017 m. pradžios, kai užsienio įmonėms, pardavusioms Rusijos gyventojams tokias elektronines paslaugas kaip kompiuterinės programos, žaidimai, muzikos kūriniai, elektroninės knygos, duomenų bazės ar vaizdo produkcija, domenų registravimas, o taip pat suteikusias prieigą prie paieškos sistemų internete, buvo nurodyta sumokėti ir PVM“, - pranešime cituojamas S. Žilinskas.
Pasak S. Žilinsko, PVM Rusijai turėtų mokėti ir lietuviškos elektroniniu būdu su Rusijos gyventojais prekiaujančios įmonės. Tačiau šiuo metu šios šalies mokesčių tarnybos tvarkomame PVM mokėtojų iš užsienio registre lietuviškų įmonių nėra.
Nuo šių metų pradžios naujos Rusijos mokesčių kodekso pataisos pradėtos taikyti ir internetu vykdomiems sandoriams su Rusijos ūkio subjektais. Jos taip pat reikalauja, kad internete prekybą vykdantys užsienio pardavėjai registruotųsi specialiame PVM mokėtojų registre. Šiuo metu jame jau įregistruota 260 kompanijų, tarp kurių ir „Google“, „Facebook“, „Uber“, „Amazon“, „Apple“, „eBay“, „Microsoft“, „Airbnb“.
Norintys prekiauti su Rusijos įmonėmis internetu į PVM mokėtojų registrą turėjo įsirašyti iki šių metų vasario 15 d. Jeigu užsienio pardavėjas neįsiregistruos privaloma tvarka ir nemokės PVM, jo laukia didelės, iki 10 proc. pajamų siekiančios baudos.
„Creditreform Lietuva“ vadovo teigimu, Rusijos bandymai apmokestinti interneto prekybą sudaro rimtų nepatogumų vakarų verslui. Pasak Europos verslo asociacijos Rusijoje (Association of European Business in the Russian Federation) generalinio direktorius Franko Schauffo, reikalavimas įsiregistruoti PVM mokėtoju, teikti deklaracijas ir patiems mokėti PVM yra nesuderinamas su tarptautine praktika.
Pasak pranešimo, Rusijos dėmesys interneto prekybai neatsitiktinis, todėl mažai tikėtina, kad jis sumažės. 2017 m. užsienio kompanijos Rusijos biudžetą papildė 9,4 mlrd. rublių (apie 126 mln. eurų), o 2018 m. ši suma išaugo daugiau nei ketvirtadaliu - iki 12 mlrd. rublių (apie 161 mln. eurų).
Elektroninių sandorių tarp užsienio ir Rusijos įmonių apmokestinimas, kaip prognozuoja ekspertai, pagal pajamas nepavys prekybos su gyventojais, nes verslo verslui segmentas nėra didelis, o jo pirkimai internete ne tokie gausūs kaip privačių asmenų. Tačiau yra prognozuojama, kad šių metų elektroninė prekyba tarp užsienio ir Rusijos įmonių šios šalies iždui turėtų atnešti iki 10 mlrd. rublių (134 mln. eurų) pajamų.
Tuo metu nauji mokesčiai jau paveikė užsienio kompanijų produkcijos bei paslaugų kainas Rusijos klientams, teigiama pranešime: „Facebook“ už reklamą socialiniame tinkle pradėjo imti 20 proc. daugiau, kurie ir sudaro PVM. Kainas už savo paslaugas pakėlė ir „Amazon“, „Apple“, booking.com bei kitos tarptautinės kompanijos. Yra ir įmonių, kurios dėl įvesto PVM apribojo kai kurių savo paslaugų siūlymą Rusijos rinkai.
Anot „Creditreform Lietuva“, nors nemažai ekspertų mano, kad užsienio elektroninių pardavėjų apmokestinimas turėtų pagerinti vietos e-parduotuvių padėtį, minėtas „Google mokestis“ smogs ir Rusijos verslui, nes šioje šalyje nereta praktika, kai rusai perka iš rusų, tiesa, įsiregistravusių lengvatinių mokesčių zonose, ir tokiu būdu išvengia PVM mokėjimo.
