„DELFI Dienoje“ interviu su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovu Vytautu Valvoniu: ar „Swedbankui“ patiriant sunkumų dėl pinigų plovimo, Lietuvos bankų sistema stabili?

„Galėčiau pasakyti, kad šiandien Lietuvos bankas neturi jokios informacijos, kad „Swedbank“ Lietuvoje būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandėriuose. Tą patvirtino kolegos iš Estijos.

Iš tikrųjų, reputacijai įtakos tai tikrai turės, tačiau vertinant iš Lietuvos banko perspektyvos, klientams nėra dėl ko nerimauti, nėra pavojaus finansiniam stabilumui.
V. Valvonis

Taip, kolegos yra nustatę tam tikrų trūkumų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi, nebuvo susiję su šiuo metu spaudoje minimais dalykais. Dėl to „Swedbank“ buvo skirtas įspėjimas, tai yra pati švelniausia priemonė, nurodyta pašalinti trūkumus“, - laidoje „DELFI diena“ sakė Vytautas Valvonis.

Anot jo, dabartiniame skandale trys šalys yra suplakamos į vieną.

„Pagriniai pažeidimai buvo susiję su tam tikroms procedūromis, bet tai buvo susiję su klientais Lietuvoje, o ne su tais dalykais, kurie minimi skandale. Šiuo atveju toje informacijoje apie „Swedbank“, tai trys šalys yra suplakamos į vieną. Mes žinome, kad buvo tam tikrų operacijų „Danske Bank“ Estijoje. (…) Kalbant apie „Swedbank“, mes tikrai neturime jokios informacijos apie kažkokias įtartinas operacijas. Jei tokia informacija pasirodys, reaguosime, o dabartinę informaciją vertiname“, - tikino pašnekovas.

Tiesa, V. Valvonis nuramino Lietuvoje esančius „Swedbank“ klientus ir teigia, kad jokio pavojaus lietuviams tikrai nėra.

„Turbūt klausimų yra ir visai grupei, nes standartai vienodi visuose „Swedbank“ padaliniuose, nesvarbu, kurioje šalyje jis būtų. Lietuva, kuo skiriasi nuo Estijos, kad pas mus niekada nebuvo klientų nerezidentų. O kai nėra tokių klientų, negali būti ir operacijų“, - sako V. Valvonis.

Paklaustas apie tai, ar nemano, kad visa tai, kas dabar vyksta, gali būti besivelkantis „Danske Bank“ tęsinys, V. Valvonis tikino, kad tai iš dalies yra visiškai suprantama.

Vytautas Valvonis

„Greičiausia, kad taip. Iš dalies nėra keisto, nes vieno banko klientai daro pavedimus kito banko klientams. Tai gali būti eiliniai fiziniai asmenys, eilinės verslo įmonės, ir tai nereiktų supainioti su pinigų plovimu. Vien pavedimų darymas nėra nusikalstama veika. (…) Iš tiesų, pinigų plovimo prevencijos klausimams yra skiriama vis daugiau dėmesio. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, o tobulumui ribų nėra. Po šio skandalo buvo išmoktos tam tikros pamokos“, - laidoje sakė V. Valvonis.

Jis taip pat tikina, kad artimiausiu metu bus dar nuodugniau stebima, kas vyksta su šiuo banko ir jo veiklomis.

„Mes aktyviai bendradarbiaujame tiek su Estijos priežiūros institucijomis, tiek su Švedijos, palaikome kontaktus, situaciją analizuojame. Nors šiai minutei neturime informacijos apie įtartinas operacijas“, - sakė V. Valvonis.

Anot jo, skaudžiausiai šis skandalas galėjo kirsti banko reputacijai.

„Iš tikrųjų, reputacijai įtakos tai tikrai turės, tačiau vertinant iš Lietuvos banko perspektyvos, klientams nėra dėl ko nerimauti, nėra pavojaus finansiniam stabilumui“, - laidoje sakė V. Valvonis.

Swedbank

DELFI primena, kad Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtina turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.

Estijos „Swedbank“ vadovybė atsisakė susitikti su „Postimees“ žurnalistais. Bankas atsiuntė trumpą pranešimą, jog netoleruoja pinigų plovimo ir laiko jį itin sunkiu nusikaltimu.

„Šiuolaikinėje bankininkystėje tai yra vienas rimčiausių iššūkių, su kuriais susiduriame. Neteisėtais būdais įgytų pinigų legalizavimui nuolat kuriamos naujos schemos, į kurias bandoma įtraukti finansų institucijas. Todėl šį prevencinį darbą laikoma labai svarbiu. Tai – mūsų prioritetas“, – pranešime teigė bankas.

Anot „Postimees“, naujausi nutekinti duomenys verčia abejoti, ar tiesą kalbėjo aukščiausi „Swedbank“ vadovai, ne kartą tikindami, kad jo klientų sąrašuose nebuvo įmonių, per kurias galėjo būti plaunami pinigai, o pats bankas esą niekaip negali būti siejamas su tokiomis finansinės aferomis.

Remdamasis SVT žurnalistų tyrimu, Estijos dienraštis pažymi, kad pinigų plovimo schemose buvo naudojami daugiausia Rusijos kilmės pinigai, jie buvo „perpumpuojami“ ne tik per „Danske Bank“ Estijos filialą, bet ir per „Swedbank“ padalinius Baltijos valstybėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (435)