Pastaruosius penkis mėnesius Švedijos transliuotojas SVT turėjo prieigą prie didelio paketo įslaptintų dokumentų su informacija apie pinigų srautus tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“. 2007-2015 m. laikotarpiu buvo atlikta daug pervedimų tarp minėtų bankų klientų.

Atlikta analizė atskleidžia, kad 50 „Swedbank“ klientų, turinčių keletą rizikos veiksnių dėl įtarimų pinigų plovimu, per banką pervedė iš viso 5,8 mlrd. JAV dolerių.

„Tai didžiulis skandalas. Iš to, ką sužinojome iš SVT informacijos, tarp „Swedbank“ toleruojamų įtartinų sandorių didelę dalį sudarė pinigų plovimo operacijos, kaip ir „Danske bank“ atveju“, - sako „Transparency International“ Švedijos skyriaus pirmininkė ir korupcijos ekspertė Louise Brown.

Visą tyrimą galite peržiūrėti ČIA.

Tyrimas taip pat atskleidžia sandorius, kurie gali būti siejami su plačiausio masto mokestiniu sukčiavimu per visą Rusijos istoriją, kurį demaskavo mokesčių teisės specialistas Sergejus Magnickis, miręs kalėjime po to, kai atskleidė tariamą valstybės pareigūnų sukčiavimą. Minėta sukčiavimo schema paskatino JAV pareigūnus priimti vadinamąjį Magnickio įstatymą. 2012 metais Jungtinės Valstijos priėmė minėtą įstatymą, pritaikydamos sankcijas su žmogaus teisių pažeidimais susijusiems Rusijos pareigūnams.

Sukčiavimo schema Rusijoje atsirado 2007 metais, kai iš viso 230 mln. JAV dolerių (~203 mln. eurų) suma buvo išmokėta kaip suklastotas mokesčių susigrąžinimas. Lėšos buvo surinktos iš JAV finansininko Billo Browderio investicinio fondo „Hermitage Capital Management“, kuris mokėjo didelį pelno mokestį Rusijos vyriausybei. Mokesčių teisės specialistui S. Magnickiui buvo nurodyta ištirti šią sukčiavimo schemą. Jos kaltininkai pasirodė esą ne tik profesionalūs nusikaltėliai, bet ir teisėjai bei policijos pareigūnai. Tačiau užuot suėmę į sukčiavimo schemą įsivėlusius pareigūnus, policija areštavo S. Magnickį.

„Jis demaskavo nusikaltėlius ir net asmeniškai liudijo prieš policijos pareigūnus, kurie buvo įsipainioję į šią istoriją. Bet teisėsaugos institucijos, užuot baudžiamąja tvarka persekiojusios asmenis, kurie pasisavino Rusijos vyriausybės pinigus, areštavo Sergejų Magnickį“, - SVT teigė Bill as Browderis.

Kurį laiką kalėjęs liūdnai pagarsėjusiame Maskvos Butyrkų kalėjime, S. Magnickis susirgo ir jam buvo diagnozuotas pankreatitas. Vėliau, 2009 m. lapkričio 16 dieną, beveik metus nelaisvėje praleidęs S. Magnickis buvo rastas negyvas savo kameroje. Ant jo kūno rasta žymių nuo antrankių ir sumušimų.

„Atlikę viešą tyrimą, turime dvi versijas. Jis mirė, nes jam nebuvo skirti būtini medikamentai, kalėjime jis nebuvo gydomas. Arba galbūt jis mirė, nes buvo sąmoningai nužudytas“, - sako Zoja Svetova, kuri tyrė S. Magnickio bylą Maskvoje.

Dabar STV atskleidžia, kad dalis pasisavintų lėšų veda į vieną didžiausių Švedijos bankų: „Swedbank“. Iš viso 26 mln. JAV dolerių iš mokestinio sukčiavimo schemos buvo pervesta į maždaug 50 „Swedbank“ sąskaitų. Lėšos buvo perkeltos per įmones, įtariamas pinigų plovimu per garsiai nuskambėjusį „Danske Bank“ skandalą.

„Tai kruvini pinigai, ir tas, kas manė „jog gali susižerti šiek tiek pelno ir užsidirbti iš grupės blogiukų, klysta“, - sako Browderis.

„Swedbank“ komunikacijų grupės vadas Gabrielis Francke Rodau SVT teigia, kad „Swedbank“ aktyviai kontroliuoja sandorius, kad nustatytų kriminalinę veiką. Jis patvirtina, kad “Swedbank“ nustatė įtariamą pinigų plovimą ir pranešė apie įtartiną veiklą Švedijos finansinės žvalgybos padaliniui.

„Swedbank“ visiškai netoleruoja pinigų plovimo ir, kai pamatome ženklų, mes veikiame“, - tikino G.F. Rodau.

Gabrielis Francke Rodau nepanoro atsakyti į klausimą, ar „Swedbank“ žino, kad lėšos, pasisavintos S. Magnickio byloje, buvo pervestos į maždaug 50 „Swedbank‘ sąskaitų.

„Swedbank“ vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen atsisakė duoti interviu SVT.

Prancūzijos, Danijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių valdžios institucijos jau tikrina „Danske Bank“ verslą Estijoje. Bankas įtariamas didelio masto pinigų plovimu Estijoje 2007-2015 m. laikotarpiu.

Į kilusį skandalą „Swedbank“ sureagavo teigdama, kad negali atskleisti informacijos apie savo klientus, o į pinigų plovimo prevenciją žiūri itin rimtai.

Tuo tarpu Lietuvos institucijos ramino, kad poveikis mūsų šaliai bus nežymus.