Praėjusią savaitę politikai priėmė svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio pristatytą projekto „Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“ koncesijos sutartį.
Už tai, kad P. Poderskiui būtų suteiktas įgaliojimas pasirašyti sutartį su koncerno „Icor“ valdoma įmone „Axis Industries“, su partneriais pasiūliusia pastatyti objektą už 79,9 mln. eurų (be PVM), trečiadienį balsavo 26 tarybos nariai, prieš buvo 10, dar 7 susilaikė.
Už pasisakė liberalų „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ frakcijos nariai Kasparas Adomaitis, Rita Balčiūnienė, Vaidotas Ilgius, Audronis Imbrasas, Vincas Jurgutis, Andrius Katinas, Vaidas Kukarėnas, Linas Kvedaravičius, Vytautas Mitalas, Remigijus Šimašius, Skirmantas Tumelis, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai Bronius Cicėnas, Gediminas Rudžionis, LLRA-KŠS ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ frakcijos nariai Aleksandr Fiodorov, Jaroslav Kaminski, Zbigniev Maciejevski, Romualda Poševeckaja, Gžegož Sakson, Edita Šiško, Edita Tamošiūnaitė, LSDP (Lietuvos socialdemokratų partijos) frakcijos nariai Auksė Kontrimienė, Gintautas Paluckas, frakcijos „Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)“ atstovai Miroslavas Monkevičius, Aldona Šventickienė ir jokiai frakcijai nepriklausantys Mark Adam Harold, Mindaugas Mačernis.
Sutarčiai prieštaravo TS-LDK (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) frakcijos nariai Valdas Benkunskas, Adomas Bužinskas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Sekmokas, Gediminas Švilpa, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai Justina Kašėtaitė, Vidmantas Martikonis, Šarūnas Skučas ir „Lietuvos laisvės sąjungos“ narys Žilvinas Šilgalis.
Dėl sutarties susilaikė TS-LDK frakcijos nariai Danutė Bekintienė, Violeta Podolskaitė, „Lietuvos sąrašo“ frakcijos atstovai Darius Kuolys, Gediminas Storpirštis, Liutauras Stoškus, Gintautas Terleckas, frakcijos „Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)“ narys Kęstutis Nėnius.
Balsavime nedalyvavo Algis Čaplikas, Artur Liudkovski, Artūras Zuokas, Audrius Skaistys, Juozas Olekas, Marius Skarupskas, Rafael Muksinov, Renata Cytacka, Valerij Stankevič.
Posėdyje dar sutarta, kad dėl stadiono pavadinimo apsispręs taryba, bet vėliau.
Įvardijo rizikas dėl ES pinigų
Kaip nurodoma skaidrėse, kurias P. Poderskis anksčiau pristatinėjo tarybos komitetuose, savivaldybės investicijos į projektą sudarys 2,96 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto numatoma skirti 36,53 mln. eurų, o Europos Sąjungos investicijų – 33,56 mln. eurų.
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime aptariama Finansų ministerijos parengtą 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ketvirtinę ataskaitą. Joje pastebima, kad nebaigus Šeškinės daugiafunkcio komplekso laiku, t.y. iki 2023 metų, jis gali būti pripažintas nefunkcionuojančiu, o jam skirtos ES lėšos – prarastos.
Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka pasiūlė savivaldybei sutarti dėl projekto finansavimo alternatyvų.
„Nuo 2015 metų priimtų sprendimų įgyvendinimo procesas užsitęsė, pradinis finansavimo modelis tapo netvarus. Rizika prarasti dešimtis milijonų ES investicijų virto realia grėsme. Įvertinę tai, siūlome Vidaus reikalų ministerijai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe susitarti dėl šio projekto finansavimo alternatyvų. Tai svarbus objektas visuomenei, o, jo įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo savivaldybės lankstumo ir geranoriško bendradarbiavimo ieškant galimybių“, – cituojamas jis.
Tuo metu Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pabrėžė, kad projekto stabdyti nenori.
„Todėl siūlome savivaldybei spręsti klausimą ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių, galbūt perskirstant finansavimą kitiems savivaldybės valdomiems projektams. Tikimės lankstumo iš savivaldybės pusės, tačiau reikia pažymėti, kad sklandus projekto įgyvendinimas, rizikos įvertinimas ir jos valdymas yra savivaldybės atsakomybė ir priklauso nuo savalaikių jos sprendimų“, – sakė jis.
Antradienį vakare meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle „Facebook“ šiuos ministrų teiginius įvertino kaip „nerišlią žinutę“ ir tikėjosi, jog Vyriausybė laikysis ankstesnių įsipareigojimų.
Antrojo dalyvio priekaištai
Nacionalinio stadiono statybos Šeškinėje stringa ir dėl teisinių ginčų. Jį statyti vis dar nori jau du kartus iš konkurso išmesta įmonė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (VNS).
Įmonės direktorius Renatas Načajus anksčiau yra pranešęs, kad kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą ir ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas atmetė įmonės prašymą laikinai sustabdyti koncesijos konkurso procedūras. Pasak teismo, VNS neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė jos interesams. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiadienį Vilniaus taryba svarstys stadiono koncesijos sutartį, todėl, jo vertinimu, proceso stabdymas neatitiktų ir proporcingumo principo.
Dėl galimai nusikalstamos VNS veiklos į prokuratūrą kreipėsi ir pati sostinės savivaldybė. Jos atstovai anksčiau teigė, kad įmonė konkurso metu teikė melagingą informaciją.
Koncesijos sutarties pasirašymą savivaldybėje lydi ir daugiau problemų. Opoziciniai konservatoriai abejoja konkurso skaidrumu motyvuodami, kad procese dalyvauja P. Poderskio padėjėjas, buvęs „Icor“ įmonių grupės teisininkas Kipras Krasauskas. Kaip išsiaiškino DELFI, jo brolis Ignas Krasauskas šiuo metu užima aukštas pareigas „Icor“ įmonėse. P. Poderskis ir jo padėjėjas neigia bet kokią galimą įtaką ir kaltinimus sieja su artėjančiais rinkimais.
Ką statys
Pagal 25 metams pasirašomą sutartį, „Axis Industries“ įsipareigoja pastatyti 15 tūkst. vietų stadioną, 300 vietų vaikų darželį, kultūros ir ugdymo centrą, biblioteką, muziejų, sporto centrą neformaliam ugdymui, 3 UEFA standartų futbolo aikštes, krepšinio, rankinio, futbolo sales, meninės ir sportinės gimnastikos salę, lengvosios atletikos stadioną, bokso, imtynių, fizinio pasirengimo salę ir maždaug 1,1 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
P. Poderskio prezentacijoje teigiama, kad koncesininkui mokėjimai bus vykdomi tik po statybų pabaigos (3 metų), o kapitalo investicijos bus apmokamos per 1 metus nuo statybų pabaigos. Pagal sutartį, neformalaus ugdymo infrastruktūra ir stadionas bus išlaikomi koncesininko, darželis ir kultūros centras – savivaldybės, o muziejus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Savivaldybės teigimu, ji išlaikė teisę prioriteto tvarka naudotis infrastruktūra mokant pagal faktą, už rinkos kainą, kai prieš tai buvo įsipareigojusi išleisti 500 tūkst. eurų per metus.
P. Poderskio pristatyme aptariamos ir rizikos savivaldybei. Viena jų – laiku išduodami statybos leidimai. Dar vienas iššūkis susijęs su griovimo darbais, kuriuos atlikti įsipareigota iki sutarties įsigaliojimo. „Jei sutartis neįsigalioja, o darbai atlikti, gali tekti dengti iki 3,5 mln. eurų“, – pastebima dokumente.
Įsigaliojimo sąlygose savivaldybei priskirta: užtikrinti ES pinigus, pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, išduoti specialius reikalavimus, gauti prisijungimo sąlygas, nustatyti kelio servitutą su greta esančiu „Akropoliu“.
Savivaldybė taip pat įsipareigoja koncesijos laikotarpiu atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Pristatyme aptariamos baudos ir sankcijos. Pavyzdžiui, jei sutartis nutraukiama, tada tiek suteikiančios institucijos, tiek koncesininkas įsipareigoja sumokėti 500 tūkst. eurų (iki statybos leidimo išdavimo).
Jei sutartis nutraukiama iki paslaugų teikimo pradžios, bauda siektų 10 mln. eurų, o jei po paslaugų teikimo pradžios – 2 mln. eurų. Paaiškinama, kad bus suformuota projekto valdymo komanda, kuri prižiūrės statybų eigą ir formuos užsakovo poziciją einamaisiais klausimais.
Sutartį yra įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Jos išvadoje yra pastabų, tačiau bendrai teigiama, kad taryba galėtų svarstyti klausimą dėl pritarimo galutiniam koncesijos sutarties projektui.
Stadionas Šeškinėje statomas nuo 1987 metų. Pastarąjį kartą statybos buvo atnaujintos 2008 metais, tačiau nutrauktus finansavimą ir vėl buvo sustabdytos.
