Vilniaus apygardos teismas (VAT) vasario 18 dieną atmetė N. Numavičiaus prašymą pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę bei orumą penkis Marcinkevičių teiginius portalo delfi.lt 2017-ųjų metų sausį skelbtame straipsnyje, aprašiusiame Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N.Numavičiui buvo išmokėta 19,264 mln. eurų.
VAT taip pat pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-ųjų gruodį priimtą nutartį, kuria du iš penkių teiginių buvo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais N. Numavičiaus garbę bei orumą, o Marcinkevičiai įpareigoti juos paneigti.
N. Numavičiaus atstovai BNS pranešė svarstantys galimybę VAT sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ginčo dalyviai – vieši asmenys
VAT teigimu, N. Numavičius – Lietuvoje žinomas verslininkas – laikomas turtingiausiu šalies žmogumi, dėl savo veiklos ir visuomeninės padėties savaime sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, todėl yra viešasis asmuo. Be to, anot teismo, ginčas kilo tarp lygiaverčių visuomenine padėtimi asmenų, nes Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai taip pat yra žinomi verslininkai ir pakankamai gerai visuomenės atpažįstami asmenys.
Anot jos, dėl šių priežasčių N. Numavičius negali būti pripažįstamas asmeniu, kurio neturtinių teisių gynybos ribos artimos privačiam asmeniui.
Marcinkevičių teiginiai – neįžeidi nuomonė
N. Numavičius kaip neatitinkančius tikrovės prašė pripažinti delfi.lt straipsnyje skelbus teiginius, jog VP įmonės galėjo būti panaudotos akcininkų pinigų pervedimui į asmenines jo sąskaitas, nesumokant mokesčių, kad per vieną tokių įmonių – Olandijoje registruotą „TAF Asset 11 B.V“ – galėjo būti išplauta daugiau nei 20 mln. eurų akcininkų turto ir nuslėpta 3 mln. eurų mokesčių, kad tokiu būdu buvo pavogti pinigai tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės, o pastaroji dėl to patyrė milžinišką žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad M. Marcinkevičiaus teiginys „akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ bei G. Marcinkevičiaus teiginys „mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ yra tikrovės neatitinkanti žinia, tačiau VAT konstatavo, kad visi N. Numavičiaus ginčijami teiginiai yra tik neįžeidi nuomonė.
„Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas“, – nurodė VAT.
Teisėjų kolegija nevertino delfi.lt straipsnyje aprašytų sandorių pagrįstumo, racionalumo ar ekonominio naudingumo, tačiau pažymėjo, jog sudėtinga jų schema jose nedalyvavusiems asmenims gali sukelti mistifikuotą suvokimą apie tokius sandorius.
„Vien ta aplinkybė, jog ieškovo N. Numavičiaus oponentai turi neigiamą nuomonę apie įvykusią sandorių grandinę (schemą) nereiškia, jog jis buvo tiesiogiai apkaltintas nusikaltimo ar mokestinio nusižengimo padarymu. (...) M. Marcinkevičius, vadovaudamasis sudaryta sandorių grandine (schema), turėjo faktinį pagrindą išsakyti viešą kritiką N. Numavičiaus vykdomos veiklos atžvilgiu“, – rašoma nutartyje.
Dalis teiginių – abstraktūs ir nekonkretizuoti
VAT taip pat pažymėjo, kad dalis Marcinkevičių teiginių yra abstraktūs ir nekonkretūs, juose nenurodoma, kokių konkrečių mokesčių N. Numavičius nesumokėjo ar kokį konkretų turtą pasisavino. Teismas taip pat nurodė, kad tarp N. Numavičiaus ir M. Marcinkevičiaus vykstant teisminiams ginčams, konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti „didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius“.
„N. Numavičius nereikalavo, jog tiek viešosios informacijos skleidėjai, tiek M. Marcinkevičius liautųsi eskalavę ginčą, nereikalavo, jog pastarieji susilaikytų nuo bet kokių situacijos komentarų viešojoje erdvėje. Vertintina, jog ir pats N. Numavičius aktyviai įsitraukė į ginčo eskalavimą viešojoje erdvėje“, – rašoma nutartyje.
Pasisakydamas dėl M. Marcinkečiaus teiginio, jog „Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, VAT pažymėjo, kad jis yra hiperbolizuotas ir juo parodomas M. Marcinkevičiaus nuomonės subjektyvumas, nes nėra detalizuojama, kokiu pagrindu žala atsirado, kas ją konkrečiai padarė ir kas ją turės atlyginti.
Be to, anot VAT, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl verslo subjektų galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms išvadoje minima, kad „Vilniaus prekyba“ galbūt galėjo išvengti mokestinių prievolių, todėl net nesprendžiant dėl šios išvados teisingumo, galima teigti, kad M. Marcinkevičiaus nuomonė turėjo faktinį pagrindą.
„Kadangi N. Numavičius visuomenei žinomas kaip turtingiausias Lietuvos žmogus, todėl suprantama, kad M. Marcinkevičių, kaip ir visuomenę bei žiniasklaidą, gali dominti jo turto kilmė, taip pat kiek ir kokių mokesčių N. Numavičius sumoka valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. Numavičius neturėtų to priimti asmeniškai, pernelyg įžeidžiai“, – rašoma VAT nutartyje.
Vertindamas G. Marcinkevičiaus teiginį „mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, VAT nurodė, kad jis taip pat neperžengia leistinų nuomonės reiškimo bei kritikos ribų, be to, yra aiškiai nurodoma, kad tai yra G. Marcinkevičiaus nuomonė.
„G. Marcinkevičius yra verslininkas, o ne valstybės įgaliotas pareigūnas, todėl jo išsireiškimai apie vagystę iš akcininkų ir valstybės savaime turi būti vertinti kritiškai bei rezervuotai. Išsireiškimas apie vagystę iš akcininkų straipsnio kontekste pateisinamas, kadangi kilus ginčui tarp verslininkų, G. Marcinkevičius užėmė nukentėjusiojo vaidmenį“, – nurodo teisėjai.
Be to, anot VAT, G. Marcinkevičiaus teiginiuose tiesiogiai nenurodyta, koks konkretus asmuo įvykdė tariamą vagystę, nes patys teiginiai labiau orientuoti į schemą, kaip buvo galimai pavogti pinigai, o ne į konkretų asmenį ar įmonę.
„Straipsnyje figūruoja daug fizinių bei juridinių asmenų pavadinimų, todėl vienareikšmiškai teigti, jog atsakovo G. Marcinkevičiaus teiginiai buvo nukreipti į N. Numavičių, negalima“, – rašoma nutartyje.
N. Numavičiaus atstovai: svarstysime galimybę teismo sprendimą skųsti
Pasak N. Numavičiaus šeimos biuro atstovės Meri Navickės, iki šiol nė viena kompetentinga Lietuvos institucija nėra patvirtinusi Marcinkevičių metamų kaltinimų tikrumo – tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktų VP grupės įmonių patikrinimo, tiek Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu mokestiniai pažeidimai nenustatyti.
„Deja, Vilniaus apygardos teismas suteikė prioritetą saviraiškos laisvei, teisei reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus, o ne asmens garbės ir orumo apsaugai. Šiandieną teismui neįrodėme savo teisumo, tačiau svarstysime savo garbę ir orumą apginti Lietuvos Aukščiausiame Teisme“, – BNS atsiųstame komentare pažymėjo M. Navickė.
Jos teigimu, M. Marcinkevičius ir toliau visomis įmanomomis priemonėmis siekia „ramybės mokesčio“ - priversti nupirkti jo turimas VP grupės įmonių akcijas už kuo didesnę kainą.
„Šiam tikslui pasiekti kaip viena iš spaudimo priemonių buvo imtasi viešai skleisti tikrovės neatitinkančią ir grupės reputaciją žeminančią informaciją“ – tvirtino M. Navickė.
G. Marcinkevičius maždaug 2 proc. VP grupės įmonių akcijų paketus pardavė 2017-ųjų pradžioje – juos už neskelbiamą sumą įsigijo N. Numavičiaus kontroliuojama Kipre registruota bendrovė „Bertona Holdings Limited“.
Ginčo sandoriai sudaryti 2014–2015 metais
Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansiniai sandoriai, kuriais N.Numavičiui buvo išmokėta 19,264 mln. eurų, buvo sudaryti 2014 ir 2015 metais.
2014 metais Nyderlandų įmonė „TAF Asset 11 B.V.“ suteikė 25,8 mln. eurų paskolą Kipro bendrovei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai tarp „TAF Asset 11 B.V.“, „Bertona Holdings Limited“, Lenkijos įmonės „Emir 77“ bei Kipro įmonių „Averline Holdings Limited“ ir „Miglione Investments“, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista „Miglione Investments“.
Perleidus skolos dalį, „Bertona Holdings Limited“ išmokėjo 19,783 mln. eurų „Miglione Investments“, kuri šia suma sumažino įstatinį kapitalą ir atsilaisvinusias lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei - Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“. 2015-aisiais buvo sumažintas jau „Amarentio Holdings Limited“ įstatinis kapitalas ir 19,264 mln. eurų išmokėta jos akcininkui N.Numavičiui.
N. Numavičiaus atstovai tvirtino, kad šais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamąsias akcijas, o po metų paskola jam buvo grąžinta, išpirkus minėtas akcijas.
M.Marcinkevičiaus ir N.Numavičiaus konfliktas tęsiasi daugiau kaip trejus metus
Iki 10 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičius konfliktas su pagrindiniu grupės akcininku N. Numavičiumi tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. 2015-ųjų vasarą M. Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
VP grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
Neoficialiai teigiama, kad M. Marcinkevičius už turimas VP grupės įmonių akcijas siekia gauti apie 320 mln. eurų - kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“, apie 15 proc. akcijų paketus 2016 metais buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.
Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose, VP grupės akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir teisėsaugos dėmesio.
M. Marcinkevičiui ginče atstovauja advokatų kontora „Sorainen“, tuo tarpu N. Numavičių – advokatė Liudvika Meškauskaitė, šiuo metu atstovaujanti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesus, byloje prieš „MG Baltic“ bei šio koncerno atstovus.
2018 m. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose rašoma, kad „Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad koncernas „MG Baltic“, naudodamasis savo ryšiais VMI, padėjo UAB „Vilniaus prekyba“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų“. Politinės korupcijos byloje - „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris buvo atleistas iš pareigų už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.