Apie ją DELFI papasakojo valstybės valdomos įmonės saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis. Jis nurodė, kad įtarimai dėl sukčiavimo perduoti teisėsaugai, kuri šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus
Lietuvos pašto veiksmai jau davė rezultatų. Jei 2017 metais kompensacijų išmokėta už 274 tūkst. eurų, tai 2018 metais ši suma buvo 54 proc. mažesnė – 126 tūkst. eurų.
„Vien dėl to, kad į šią problematiką buvo pažiūrėta detaliau“, – paaiškino A. Varnelis.
Aptiko grupuotę sukčių
Naujai įkurto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Lietuvos pašte dirbti pradėjo pasikeitus įmonės vadovui. Nuo 2018 metų vasario 23 dienos Lietuvos pašto generaline direktore dirba Asta Sungailienė.
„Detaliau pasižiūrėta į pašte taikytą kompensavimo mechanizmą. Analizės metu, tam tikrų klientų veiksmuose buvo nustatyti galimi neteisėtų veikų požymiai.
T.y. kuomet klientai, piktnaudžiaudami jiems suteikta teise reikalauti kompensacijų, kreipdavosi į Lietuvos paštą, apgaulingai nurodydavo didelius kiekius neva tai dingusių siuntų ir tokiu būdu iš Lietuvos pašto reikalaudavo kompensacijų“, – pasakojo A. Varnelis.
Pašnekovas teigė, kad visų sukčiavimo mechanizmo detalių atskleisti nenorėtų, nes jis gali būti patrauklus ir tiems žmonėms, kurie jo nežino, bet yra linkę neteisėtai elgtis.
Tačiau bendrais bruožais – įtariami asmenys piktnaudžiavo į užsienį siunčiamomis registruotomis arba įvertintosiomis siuntomis.
„Registruotos siuntos dingimo atveju Lietuvos paštas turėtų kompensuoti iki maždaug 30 eurų siekiančią sumą. Tai tarptautiniuose, pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente) nustatytos ribos.
Tarkim, gali siųsti ir vieno euro vertės siuntą, bet pateikęs pretenziją gali tikėtis gauti 30 kartų didesnę kompensaciją“, – pasakojo ilgametę sukčiavimo prevencijos patirtį turintis A. Varnelis.
Jis dėstė, kad įtariami asmenys siųsdavo didelius mažos vertės siuntų kiekius su vieninteliu išankstiniu tikslu – išreikalauti kompensacijų.
„Kitaip tariant, tai toks savotiškas uždarbis – eiti į paštą, išsiųsti labai mažos vertės siuntinį į užsienį ir paskui kreiptis su pretenzija, kad ta siunta neva nepasiekė gavėjo ir reikalauti kompensacijos.
Beje, sakant, kad nepasiekė, galimi keli mechanizmai. Gali būti bendrininkai užsienyje, kurie tiesiog sako, kad negavo siuntos. Gali būti taip, kad apskritai siunčiama bet kam, neturint konkrečių adresų“, – sakė A. Varnelis.
Jis dar pastebėjo, kad ir viešojoje erdvėje nurodomi dingimai, didžiąja dalimi, gali būti išpūsti vien dėl tokio sukčiavimo mechanizmo, bet ne dėl realių siuntų dingimo atvejų.
„Žinoma, dėl didelio siunčiamų siuntų kiekio pasitaiko ir realių dingimo ar vagysčių atvejų, bet tikrai ne tokia apimtimi, kuri kartais eskaluojama žiniasklaidoje“, – sakė A. Varnelis.
Kiek kitoks sukčiavimo būdas susijęs su įvertintosiomis siuntomis, kurių kompensacijų sumos gali būti smarkiai didesnės.
„Pavyzdžiui, gali siųsti daiktą ir įvertinti jį iki 1 tūkst. eurų – tai padaryti savarankiškai, t.y. žmogus pats pasako, kad šiame siuntinyje vertė yra tokiai sumai. Tada kompensavimas siekia ne iki 30 eurų, bet visos neva dingusios vertės dydžio ir tai yra dar patraukliau nusikalsti linkusiems asmenims“, – pasakojo A. Varnelis.
Jis sutiko, kad dideliame siuntų sraute gali pasitaikyti tiek realių dingimo, tiek ir vagystės atvejų, visiškai nesusijusių su ketinimu sukčiauti.
„Tokiais atvejais Lietuvos paštas labai atsakingai išmoka kompensacijas ir klientai dėl to nenukenčia“, – pridūrė pašnekovas.
Išdavė netipiškas elgesys
A. Varnelis nurodė, kad kompensavimo mechanizmo išnaudotojus išdavė pakankamai neatsargus jų elgesys.
„Pastebime pasikartojantį tų pačių asmenų kreipimąsi, pastebime jų deklaruojamus ypač didelius, kartais net šimtais vienetų neva dingstančių siuntų kiekius, tai visiškai netipiška.
Dar vienas aspektas – kad tie dideli siuntų kiekiai būtent pas konkrečius asmenis vis pradingsta. Praktikoje to nėra, nėra taip, kad siunti šimtą siuntų ir visos jos dingsta“, – pasakojo jis.
Kaip šios schemos niekas taip ilgai nepastebėjo? A. Varnelis sakė, kad šis klausimas labiau tinkamas jo kolegoms, kurie dirbo iki naujai suformuoto Saugos ir prevencijos departamento.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui A. Varnelis taip pat negalėjo įvardinti tikslaus sukčių grupuotėms priklausančių asmenų skaičiaus.
„Iki dešimt asmenų. Visi jie lietuviai, bet gali būti bendrininkų užsienyje“, – sakė jis ir pridūrė, kad savo veiklą jie sustabdė iškart po pradėtų ikiteisminių tyrimų.
Lietuvos pašto atstovas pasakojo, kad šiandien kreipimaisi dėl kompensacijų nagrinėjami kur kas griežčiau.
„Ne lengva ranka išmokėti, esant kreipimuisi, bet imantis tam tikrų, tarptautiniuose pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidžiamų veiksmų, aiškinantis detaliau apie šiuos prašymus. Analizės metu, gavus (arba negavus) papildomos informacijos, tos kompensacijos išmokamos arba ne“, – pasakojo A. Varnelis.
Jis tikisi, kad baigus ikiteisminius tyrimus bus nustatyti kalti asmenys, iš kurių bus išieškota Lietuvos paštui padaryta žala.
