Sėsti ir pačiam susiskaičiuoti savo būsimą pensiją vargiai įmanoma, kad ir keliais šaltiniais besiremtum, kiek prognozių beturėtum. Galima pagalba – skaičiuoklė asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Susidomėjusių ja per mėnesį – 230 tūkst. Tiek sudarytų 15 proc. visų dirbančiųjų. Tiesa, neaišku, ar vienas žmogus ateitį modeliavosi keliskart, ar kiekvienas po kartą.
„Ačiū Dievui, kad jie jau sukūrė kažką. Daugelis žmonių nežino jokių skaičių iš savo kaupimo, jam neaiškūs tie taškai, neprisimena, kiek sukaupęs privačiame fonde. Tai yra didžiulis pliusas, kad prisijungus asmeninės paskyros būdu, ką daugelis turbūt padarė pirmąkart gyvenime, nes tai yra gera proga įeiti į „Sodros“ sistemą ir pasižiūrėti savo asmeninę paskyrą tenai, tai su asmenine paskyra visi skaičiai automatiškai įkrenta“, – sakė Vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.
Skaičiuoklė pateikia pajamų senatvėje scenarijus: kai žmogus kaups II-ojoje pakopoje, kai kaupimą stabdys ar nutrauks, kai pradės kaupti arba, kai gyvens vien iš „Sodros“ pensijos. Daroma prielaida, kad žmogus dirbs visą laiką iki pat pensijos, kad jo alga kasmet didės vidutiniškai 4 proc. Kaupiantis visada turės metinį pliusą.
„Vos ne pasakos, kai tave bando įtikinti, kokia gali būti teorinė grąža ateityje, ypač per 10, 20, 50 metų. Mes absoliučiai nežinome, kokia ta grąža. Mes turėtumėm net susilaikyt nuo spekuliacijų apie tai, kad grąža gali būti, pavyzdžiui, 8 proc. Reali grąža gaunasi gerokai mažesnė, o kai kada ir neigiama“, – kalbėjo K. Kupšys.
Sumos skaičiuoklėje nurodomos ateities verte – to meto, kai žmogus išeis į pensiją. Infliacija neįskaičiuota.
„Infliacija tampa svarbi, jeigu tu pradedi lyginti su esamosiomis pensijomis, kad tu tiesiog norėtum pajausti tuos skaičius ir suprasti, ar aš išgyvensiu iš to atlyginimo. Gali atsiskaičiuoti į dabartinę vertę, pasilygint su dabartinėmis pensijomis. Sakoma, kad tavo pajamos nuvertėja dvigubai, jeigu tu 72 padalini iš vidutinės infliacijos. Pavyzdžiui, jeigu infliacija yra 2 proc. per metus, tai tavo pajamos nuvertėja per 36 m., jeigu 4 proc., tai per 18 metų“, – pasakojo Baltijos finansų patarėjų asociacijos atstovė Karolina Kriščiukaitytė.
„Sodros“ teigimu, vartotojų kainų pokytis neįtrauktas, nes jis neparodo gyvenimo lygio. Šis, palyginus su buvusiu prieš 20 metų, skiriasi ne tik dėl kainų, bet ir to, kad žmonės perka kitokius daiktus, apskritai kitaip gyvena. Tas pats esą bus ir žiūrint į ateitį po kelių dešimtmečių.
O nepatenkintų visada bus. Vieniems skaičiuoklė su tūkstantinėmis būsimų pajamų sumomis – per optimistinė, kitiems – per niūri, nes neaišku, kiek už tūkstantį bus galima įpirkti.
„Sodra“ sako, kad žiūrėti reikia į būsimos algos ir pensijos santykį procentais.
Pensija – arba trupiniai, arba kąsniai. Bet, vartotojų organizacijų teigimu, skaičiuoklė, nepaisant trūkumų, naudinga, keliant žmonių finansinį raštingumą.
