Bendrija atsidūrė absurdiškoje situacijoje – jų skundą dėl neteisėtų projektuotojų veiksmų turi nagrinėti patys projektuotojai.
Pasirodo, tai ne pirma tokia situacija. Šiais metais Konkurencijos taryba gavo ir išnagrinėjo kitą skundą, pateiktą vienos architektų įmonės, kuri nenorėjo būti minima straipsnyje dėl galimo susidorojimo. Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos architektų rūmų įtraukimas į projektų vertinimą ir kitų architektų atestavimą išties gali kelti interesų konfliktą.
Bendrija papuolė į keistą situaciją
Gedimino pr. 46 ir 48 daugiabučių namų bendrijos gyventojai sunerimę stebėjo šalia statomo „Live Square“ komplekso statybas.
Jie pastebėjo neatitikimus su konkurso projektu, kuris buvo paskelbtas laimėtoju, todėl pasitelkė specialistus ir pradėjo jį nagrinėti.
Specialistams pavyko išsiaiškinti, kad projektas neva sukurtas su klaidingomis pastatų altitudėmis. Nepaisant to, leidimas statybai gautas, o projektas su pataisymais įgyvendinamas.
Nieko nelaukdama bendrija kreipėsi į Lietuvos architektų rūmus, pateikė skundą, tačiau greito atsako nesulaukė. Skunde buvo nurodyta, kad kreipiamasi dėl architektų Tauro Paulausko, Povilo Čepačio ir Dainiaus Čepurnos galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų.
Prašyta ištirti, ar šie architektai tarptautiniame architektūriniame konkurse dėl daugiafunkcio komplekso su viešbučiu „Hilton Garden Inn“ galimai pateikę sufalsifikuotas gatvių užstatymo išklotines, nepažeidė architektų etikos kodekso nuostatų.
„Lietuvos architektų rūmai, gavę mūsų skundą, ėmė akivaizdžiai vilkinti procesą – du mėnesius nereagavo, svarstymą ir sprendimą vis nukelia. Pasirodo, rūmų Profesinės etikos tarybos pirmininkas T. Paulauskas yra ir vienas iš projekto autorių, atsakingų už „Live Square“ komplekso architektūrą“, – sakė A. Saladžius.
Registrų centre nurodyta, kad Tauras Paulauskas yra įmonės „Unitectus“ direktorius. Ši įmonė, A. Saladžiaus teigimu, ir parengė projektą, neva ištrynusi gretimų namų altitudes.
Pačiame livesquare.lt interneto puslapyje nurodoma, kad prie šio nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ vykdomo projekto dirbo ši architektų komanda: „Povilas Čepaitis, Dainius Čepurna, Valdemaras Bučys, Linda Šeženytė, Žilvinas Urbas ir kiti architektų grupės „Unitectus“ nariai.“
A. Saladžius atkreipia dėmesį, kad dar viena Profesinės etikos tarybos narė Irena Kliobavičiūtė dalyvavo vertinant T. Paulausko pateiktą projektą, kuris laimėjo prieš konkurentus.
„Manome, kad rūmai specialiai vilkina procesą, kad jis netrukdytų vystytojui užbaigti statybų. Nuostabą kelia, kaip skiriasi realus pastatas nuo projekto. Projektas nederintas su aplinkinių sklypų savininkais, namų bendrijomis. Pastatas iškilo gerokai aukščiau gretimų statinių, pasirodė projekte nenumatytos išsikišusios konsolės, fasadams naudojamas pigaus aliuminio plokštės, nederančios su sostinės centro architektūra“, – sakė A. Saladžius.
Pirmame posėdyje nusišalino
Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba, bendrijos manymu, vilkina procesą, kad vystytojas spėtų užbaigti statybas.
Skundą architektų rūmams bendrija išsiuntė dar lapkričio 15 d., tačiau pirmasis posėdis įvyko tik vasario 8 d.
Lietuvos architektų rūmų atstovė spaudai Miglė Angelou informavo, kad minėti tarybos nariai nusišalino nuo balsavimo ir posėdis buvo perkeltas.
DELFI susisiekus penktadienį su M. Angelou ir pasiteiravus, kas buvo nutarta dėl skundo Profesinėje etikos taryboje, ji teigė negalinti pateikti šios informacijos, kol teisininkai nesurašys sprendimo. Šis sprendimas turėtų būti paskelbtas viešai Rūmų interneto puslapyje per mėnesį.
Paklausta, kodėl lapkritį gautas skundas buvo pradėtas nagrinėti tik vasarį, ji teigė, kad tą lėmė didelis skundų kiekis.
„Dėl didelio skundų kiekio Rūmams yra susidariusi skundų nagrinėjimo eilė. Nagrinėjant yra taikomas lygiateisiškumo principas, visi skundai nagrinėjami eilės tvarka pagal skundo gavimo datą. Reikia pabrėžti, jog iš esmės suaktyvėjusi Rūmų veikla, nuosekliai siekiant procesų skaidrumo ir aplinkos kokybės gerinimo, ir lėmė didėjantį skundų kiekį“, – sakė ji.
Anot jos, Rūmuose griežtai taikomas nusišalinimo mechanizmas užtikrina, kad architektai negali vertinti savo etikos ar savo projektų.
„Nariai į Profesinės etikos tarybą buvo išrinkti Rūmų narių susirinkime visuotinių rinkimų metu, narių sprendimu šie žmonės dirba šiame Rūmų valdymo organe ir nagrinėja Rūmų narių etikos klausimus“, – teigė ji.
Interesų konflikto nemato
Galimo interesų konflikto neįžvelgė ir pats Profesinės etikos tarybos pirmininkas bei įmonės „Unitectus“, projektavusios „Live Square“ kompleksą, vadovas Tauras Paulauskas. Jis kategoriškai paneigė, kad projektas konkursui buvo sukurtas su klaidingomis pastatų altitudėmis, kaip teigia bendrija.
„Esame kaltinami, kad mūsų konkursiniame darbe falsifikavome išklotines. Su tuo kaltinimu visiškai nesutinku, tai yra melas. Daromas didelis triukšmas, galimai bandant padaryti spaudimą teismui, nes jie (bendrija – DELFI) yra pateikę ieškinius teismui“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad konkursiniai projektai dažnai nesutampa su techniniais projektais: „Dėl konkursinio darbo tai galėčiau pasakyti, kad projektas, pagal kurį išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, niekada nebūna tapatus konkursiniam darbui, visada atsiranda skirtumų – didesnių ar mažesnių. Šiuo konkrečiu atveju, manau, kad mūsų projektas yra panašus į techninį, praktiškai visos mūsų meninės-kūrybinės idėjos buvo išlaikytos, taigi skirtumai nėra dideli, bet jų yra. Tačiau jokių falsifikavimų ar noro apgauti – nebuvo, tai yra išsigalvojimas tuščioje vietoje tų, kurie siekia savo savanaudiškų tikslų.“
Taip pat T. Paulauskas pažymėjo, kad pirmame posėdyje vasarį, kada buvo nagrinėjamas bendrijos skundas, tiek jis, tiek kitas „Unitectus“ dirbantis architektas Tumas Mazūras nusišalino. Taip pat nusišalino ir I. Kliobavičiūtė, kuri dalyvavo konkurso komisijoje.
Taigi jokio konflikto jis neįžvelgia: „Tai ne pirmas atvejis, kai Profesinės etikos tarybos narys yra apskundžiamas pačiai tarybai. Ir, galiu pasakyti, būna atvejų, kai etikos taryba pripažįsta etikos tarybos nario pažeidimą, bet būna, kad ir nepripažįsta. Praktika įvairi.“
Kitą skundą nagrinėjusi Konkurencijos taryba įžvelgė spragų
Šis atvejis – ne vienintelis, susijęs su galimais interesų konfliktu Lietuvos architektų rūmuose.
Kiek anksčiau viena architektų įmonė kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl rūmų veiksmų, ribojančių konkurenciją, pateikę ne vieną konkretų atvejį.
„Iš esmės visi architektai konkuruoja dėl tų pačių klientų užsakymų bei projektų, ypač jeigu eina kalba apie didžiuosius užsakovus kaip „Eika“, „Realco“, „Lords LB fondo įmones, „Hanner“ bei kt. Situacija, kai architektai turi galimybė būti RAT nariais ir spręsti savo konkurentų darbus, akivaizdžiai suteikia jiems konkurencinį pranašumą. Būdami tokiose koncentruotose grupėse šie asmenys turi visas galimybes pasinaudoti savo padėtimi bei sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus“, – teigiama skunde.
Konkurencijos taryba dėl šio skundo jau pateikė savo išvadą ir įspėjo Architektų rūmus dėl galimo interesų konflikto.
Ji konstatavo, kad susiklostė situacija, jog architektų projektų kokybę gali vertinti ir priimti atitinkamus sprendimus toje pačioje rinkoje veikiantys architektai, todėl gali kilti interesų konfliktas ir būti pažeistas sąžiningos konkurencijos principas.
„Konkurencijos tarybos nuomone, rūmams pavaldžių Regioninių architektų tarybų (RAT) nariai, kurių dauguma yra architektai, turėdami iniciatyvos teisę atrinkti architektų projektus ir juos vertinti, bei patys veikdami toje pačioje rinkoje, gali būti suinteresuoti pateikti neigiamas išvadas dėl kolegų projektų, taip pat nevertinti savo rengtų projektų kokybės atžvilgiu.
Be to, RAT nariai architektai gali būti ir kitų rūmų organų nariais bei vertinti konkurentų veiklą, pavyzdžiui, architektų atestavimo komisija turi teisę spręsti architekto atestato panaikinimo ir kitus klausimus“, – rašė Konkurencijos taryba savo išvadoje.
Konkurencijos taryba rekomendavo Architektų rūmams ir už jų priežiūrą atsakingai Aplinkos ministerijai peržiūrėti teisinį reguliavimą, kuris gali kelti interesų konfliktą ir pažeisti Konkurencijos įstatymą.
Aplinkos ministerija iš dalies sutinka
Aplinkos ministerija sutiko su Konkurencijos taryba, kad kartais Lietuvos architektų rūmuose gali kilti interesų konfliktų.
„Aplinkos ministerija abejoja Konkurencijos tarybos argumentu, kad interesų konfliktas gali kilti, kai RAT nariai vertina kitų architektų projektus, vien dėl to, kad jie kartu veikia rinkoje.
Tačiau sutinka, kad situacija, kai RAT nariai vertina kitų architektų, kurie yra jų konkurentai rengiant konkrečius projektus, gali sukelti interesų konfliktą. Aplinkos ministerijos nuomone, šiuo aspektu reikėtų peržiūrėti RAT formavo principus, įteisintus Architektūros įstatyme, pasitelkiant daugiau profesinio ir (ar) meno kūrėjų sektorių atstovų. Atsižvelgdami į tai, Aplinkos ministerija planuoja inicijuoti Architektūros įstatymo pakeitimą numatant į RAT narius deleguoti daugiau profesinio ir (ar) meno kūrėjų sektorių atstovų, sudarant sąlygas taikyti RAT narių rotacijos principą kartu su nusišalinimo institutu“, - rašė ministerija savo komentare.
Aplinkos ministerija sutiko ir su argumentu, kad aplinkybė, kai RAT nariai gali būti ir kitais rūmų organų nariais, taip pat gali kelti interesų konfliktą.
„Ši Aplinkos ministerijos nuomonė taip pat aptarta susitikime su rūmais metu, nutarta, kad rūmai visuotinio susirinkimo metu patikslins rūmų Statutą, numatys, kad rūmų narys gali būti renkamas ne daugiau kaip į vieną rūmų organą ar ekspertų sąrašą, įskaitant ir rūmų pirmininką.
Aplinkos ministerijos nuomone, siūlomi teisės aktų pakeitimai ir rūmų sprendimas po pereinamojo laikotarpio neberengti architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų, taip pat rūmų Statuto pakeitimas pašalins galimą interesų konfliktą, grėsmę konkurencijos įstatymo pažeidimui ir užtikrins sąžiningos konkurencijos laisvės principą“, - teigė ministerija.
Su kai kuriomis rekomendacijomis sutinka
Architektų rūmų vertinimu, Konkurencijos tarybos išaiškinime nebuvo įvertinta pati profesinės savivaldos esmė, kuri yra paremta visuotiniu profesijos narių dalyvavimu ir jų savireguliacijos bei savipriežiūros principais.
„Rūmai pabrėžia, jog nors atestavimo ir kitų organų veikloje išties dalyvauja toje pačioje rinkoje veikiantys profesijos nariai, tačiau jų sprendimų objektyvumą užtikrina įstatymuose ir Rūmų statute numatytos atsvaros priemonės – visuotiniai rinkimai, suinteresuotų narių nusišalinimas, atsakomybė už teisės aktų bei profesinės etikos pažeidimus, taip pat ir pačių Rūmų teisinė atsakomybė už priimtus neteisėtus ir (ar) nepagrįstus sprendimus. Rūmuose dedamos maksimalios pastangos, kad visi šie mechanizmai veiktų“, – sake M. Angelou.
Lietuvos architektų rūmų tarybos narys ir Profesinės etikos tarybos pirmininkas T. Paulauskas teigė, kad architektų savivaldos organai visuomet vertino kitus architektus ir tai yra normali pasaulyje naudojama praktika.
„Taip, natūraliai mes esame konkurentai, be abejo. Bet, kita vertus, mes deklaruojame, kad mums svarbiau – viešasis interesas – architektūros kokybė. Pagal Konkurencijos tarybos logiką išeina taip, kad profesionalus architektas, turintis specialų išsilavinimą, negali nieko vertinti, pavyzdžiui, kolegos darbo. Tai irgi yra tam tikras absurdas. Yra architektūros įstatymas ir Architektų rūmų įstatymas, kodėl numatyta savivalda. Kas gali geriau užtikrinti vidinę kontrolę nei savivalda“, – retoriškai klausė jis.
Pažymėjus, kad tuomet susidaro situacija, kai suteikiama galia Architektų rūmų architektams, dirbantiems įvairiose įmonėse, vertinti konkurentų veiklą, jis su tuo sutiko.
„Visiškai teisingai. Bet, žiūrėkite, visų pirma, tai yra tik rekomendacinio pobūdžio vertinimai, tai nėra galutinė instancija, ir mūsų verdiktas nėra galutinis. Tai yra profesionalus vertinimas, kuris atliekamas kaip konsultacinis savivaldybių pareigūnams, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimą, nes būtent savivaldybės išduoda statybą leidžiančius dokumentus, o jų teisėtumą tikrina Statybos inspekcija. Taigi visas šitas reikalas yra audra stiklinėje“, – sakė jis.
Tačiau su kai kuriomis Konkurencijos tarybos rekomendacijos jis sutiko.
„Rūmuose buvo padaryta klaida, kad vienas žmogus gali užimti kelias renkamas pareigas. Nors rinkimai buvo laisvi ir slapti, išėjo taip, kad kolegos vienais labiau pasitiki, kitais – mažiau, todėl daugelis architektų Rūmuose turi dvi pareigybes, nes buvo sutarta, kad vienas žmogus negali pretenduoti į daugiau kaip dvi pareigybes rūmuose. Taigi daugelis, ir aš taip pat, turi kelias pareigybes. Pavyzdžiui, aš esu Architektų rūmų tarybos narys ir Profesinės etikos tarybos narys. Bet šis klausimas bus sprendžiamas, su Rūmų pirmininke jau kabėjau, kad galbūt mes nuėjome ne tuo keliu, buvo padaryta klaida, ir reikia daugiau žmonių įtraukti į savivaldą. Tai spręsime artimiausiame suvažiavime“, – sakė T. Paulauskas.
