Pasak jos, didžiausią įtaką tam turėjo 2013 m. spalį pasikeitęs teisinis reguliavimas ir priimti įmonių bankrotų nustatymo pakeitimai, padėję geriau identifikuoti tyčinį bankrotą.
„2013 m. pasikeitė teisinis reguliavimas ir buvo priimti įmonių bankrotų įstatymo pakeitimai, kuriais buvo nustatyta aiškesnė tvarka, kaip identifikuoti ir nustatyti tyčinį bankrotą. Įtvirtinti požymiai ir prezumpcijos, kada bankrotas yra laikomas tyčiniu. Tai rinkos dalyviams padėjo geriau suprasti, teismams lengviau identifikuoti, kada yra tyčinis bankrotas. Tai ir lėmė padidėjusį tyčinių bankrotų skaičių“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjo S. Ščerbina-Dalibagienė.
Pasak jos, didelę įtaką tam turėjo ir nuo 2015 m. pasikeitusi bankroto administratorių atrankos sistema, sudariusi galimybę beturtėms įmonėms dažniau kelti bankroto bylas.
Vis dėlto didesnio tyčinių bankrotų skaičiaus Lietuvoje S. Ščerbina-Dalibagienė nesiryžta vertinti neigiamai.
„Vertinti to skaičiaus neigiamai aš nesiryžtu. Mūsų paskaičiavimais, tai yra tik 4 proc. visų bankroto bylų. Lyginant Europos Sąjungos šalių statistika, tai yra visiškai normalus skaičius, kadangi ten tyčinių bankrotų skaičius svyruoja nuo 4-6 proc. Tuo remiantis teigti, kad Lietuvos verslininkai yra nesąžiningi ir linkę piktnaudžiauti bankrotais, tikrai negalima“, - įsitikinusi audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja.
Jos teigimu, savavališką tyčinį bankrotą padeda identifikuoti vadovo priimami nuostolingi sprendimai, aplaidžiai tvarkoma buhalterija ar kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai.
