Su komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu DELFI antradienį susisiekti nepavyko, tačiau jo pavaduotojas Kęstutis Glaveckas patvirtino, kad „Revolut“ klausimas darbotvarkėje atsirado būtent S. Jakeliūno iniciatyva.
Kaip rašoma Seimo statute, komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai.
Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma.
Kontrolė ar panikos kėlimas?
2 valandas truksiantys klausymai Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkėje apibūdinti kaip parlamentinė kontrolė.
„Dėl UAB „Revolut Bank“ veiklos Lietuvoje planų, metodų bei aplinkybių ir galimos rizikos šalies finansų sistemai bei vartotojams“, – rašoma prie visuomenei uždaro klausimo.
DELFI žiniomis, posėdyje dalyvaus atstovai iš Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Vyriausybės.
„Kritiškai vertinu tokias iniciatyvas. Toliau keliamas nepasitikėjimas finansų sektoriumi, – situaciją komentavo M. Majauskas. – Pasirinktas būdas spręsti klausimus – kelti paniką ir gąsdinti visuomenę tikrai nedera Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.“
Konservatorius pridūrė, kad atlikdami parlamentinę kontrolę Seimo nariai turi galimybę gauti visą reikiamą informaciją ir tartis su finansinį sektorių prižiūrinčiomis institucijomis.
„Deja, kol kas nemačiau nei racionalių diskusijų nei konstruktyvių pasiūlymų „Revolut“ klausimu, tik nepasitikėjimą atsakingomis tarnybomis ir verslu apskritai“, – sakė jis.
Įžvelgia „beveik lobizmą“
Praėjusių metų pabaigoje Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „Revolut“ Lietuvoje gavo specializuoto banko licenciją.
Pranešus apie planus ateityje priimti indėlius ir išduoti paskolas, viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl su tokia veikla susijusių rizikų. Pavyzdžiui, buvo kalbama, kad nesėkmės atveju Lietuvos indėlių draudimo fondas gali sulaukti labai didelio spaudimo.
Nemažai dėmesio sulaukė ir faktas, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas yra „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom Promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui.
S. Jakeliūnas anksčiau yra kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir FNTT. Jis po to sakė, kad jų pateikta informacija kelia susirūpinimą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys taip pat ne kartą kritiškai atsiliepė apie Lietuvos banko iniciatyvą šalyje kurti finansinių technologijų (angl. „fintech“) traukos centrą.
„Man keistai atrodo kai kurių Lietuvos banko pareigūnų entuziazmas ir beveik lobizmas finansinių technologijų ir ypač „Revolut“ atžvilgiu. Su visokiausiomis naujomis sudėtingomis rizikomis, įskaitant prekybos kriptožetonais (jokia tai ne valiuta), pinigų plovimo, vartotojų teisių ir jų duomenų apsaugos, galimo technologinio pažeidžiamumo ir panašiai, jau nekalbant apie galimą grėsmę valstybės institucijų ir netgi visos valstybės reputacijai“, – sausį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
S. Jakeliūnas dar pridūrė, kad ypač keistai tai atrodo po to, kai centrinis šalies bankas 2005–2008 metais nesugebėjo tinkamai prižiūrėti kitas, ne tokias inovatyvias kredito institucijas, jo teigimu, sukėlusias krizę Lietuvoje.
„Ir dar. Įdomu, kokį banko verslo planą su plėtros ir pelno rodikliais „Revolut“ pateikė savo investuotojams? 50–60 mln. dydžio paskolų portfelis per trejus metus? Tikrai? Sunkoka tuo patikėti, žinant grąžą, kurios tikisi investuotojai į startuolius ir girdint „Revolut“ atstovų pareškimus, kaip bus apdėti kiti bankai, kurių balansai siekia milijardus eurų. Ar tik Lietuvos bankui nekyla interesų konflikto ir dvejopų standartų taikymo rizika? Finansų sistemos prižiūrėtojas negali būti atskirų jos dalyvių lobistas“, – teigė jis.
Taip S. Jakeliūnas sureagavo į Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pastebėjimą, kad viešojoje erdvėje susiklosčiusi situacija apie „Revolut“ atrodo keistai.
„Mano galva, valstybėje yra tam tikra institucijų sistema, tvarka ir funkcijų pasidalijimas. Mechanizmas veikia ir kada tu praeini visus etapus, tada jau po proceso pabaigos – vėl viskas viską iš pradžios (juolab kad nieko naujo nėra išlindę).
Mano galva, tai atrodo mažų mažiausiai keistai. Bet vėlgi, tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis. Tokia realybė ir tiesiog palinkėčiau mums visiems daugiau atsakomybės. Reikia galvoti ne tik apie tam tikrus viešuosius ryšius, bet galvoti, o vis dėlto, kas iš to lieka?“ – anksčiau DELFI sakė V. Vasiliauskas.
Institucijų vadovai nori palaikymo
Priešingą S. Jakeliūnui požiūrį demonstruoja kai kurių valstybinių institucijų vadovai, praėjusią savaitę dėl palaikymo „fintech“ srityje kreipęsi į Seimo pirmininkas Viktorą Pranckietį.
Finansų ministro Viliaus Šapokos, Ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, V. Vasiliauskas, „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus Kęstučio Šetkaus bei „Versli Lietuva“ generalinės direktorės Dainos Kleponės pasirašytame viešame laiške atkreipiamas dėmesys, kad „fintech“ sektoriaus vystymas Lietuvoje numatytas Vyriausybės programoje ir Lietuvos banko veiklos strategijoje.
„Šiuo metu jau galime konstatuoti, kad esame pasiekę didelį proveržį, kurį palankiai vertina tiek naujovėmis vis aktyviau besinaudojantys gyventojai, tiek šalies ir užsienio žiniasklaida (įskaitant BBC, „Forbes“, „Bloomberg“), pristatanti Lietuvą kaip pažangai ir inovacijoms atvirą Europos valstybę. Vyriausybės, Lietuvos banko ir kitų institucijų sutelktomis pastangomis pasiekti rezultatai finansinių technologijų srityje laikomi vienais geriausių pastarųjų metų viešosios politikos pavyzdžių“, – rašoma dokumente.
Laiško autoriai teigia suprantantys, kad galimų rizikų valdymas yra itin svarbus, siekiant gauti didžiausią finansinių technologijų plėtros naudą mūsų šaliai.
Tikime, kad tik efektyvus bendradarbiavimas, diskusijos, visuomenės informavimas gali duoti geriausių rezultatų. Todėl norime prašyti Jūsų dėmesio ir palaikymo įgyvendinant sausio 9 dieną Vyriausybės pasitarime patvirtintą atnaujintą Priemonių finansinių technologijų sektoriaus plėtrai Lietuvoje skatinti planą, kuriame įtraukti visam finansinių technologijų sektoriui aktualūs teisės aktų projektai, susiję su tokiais siūlymais:
1. Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą laikyti tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti pinigų plovimo prevencijos tikslais;
2. Reglamentuoti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklą;
3. Leisti teikti paskolas juridiniams asmenims naudojantis tarpusavio skolinimo platformos operatorių paslaugomis ar sukurti gyventojų asmeninės taupymo sąskaitos teisinį reguliavimą.
Taip pat būtume dėkingi už Jūsų asmeninį įsitraukimą organizuojant diskusijas, informuojant apie šią sritį ir kuriant pasitikėjimą finansinių inovacijų kuriama verte tam, kad jau pasiektas Lietuvos proveržis šioje srityje išliktų tvarus ir suteiktų ilgalaikę naudą šalies visuomenei“, – rašoma kreipimesi į V. Pranckietį.
