„Lietuvos pašto“ valdyba yra padariusi pertrauką dėl sprendimų priėmimo, ar tą pastatą parduoti, ar ką su juo daryti, ir laukia iš suinteresuotų pusių praktiškų, racionalių pasiūlymų, o ne emocijų“, - žurnalistams sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Tuo metu „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė sakė, kad Kauno centrinis paštas nėra vienintelis paveldo statinys.
„Paveldosaugos reikalavimai keliami aštuoniems mūsų turimiems objektams. Trys yra ženkliai mums per dideli ir mes jau dabar aiškiai žinome, kad šita proporcija neatitinka mūsų poreikių. Likusiems penkiems jau yra aiškus bendrovės matymas dėl reikalingumo“, - sakė A. Sungailienė.
Jos teigimu, kalbama apie du paštus Vilniuje, dar du Klaipėdoje, po vieną Biržuose, minėtą paštą Kaune, Tauragėje ir Šiauliuose.
ELTA primena, kad penktadienį Susisiekimo ministerijoje vyks pasitarimas dėl Kauno centrinio pašto pastato. Pasitarime dalyvaus kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Nacionalinės Lietuvos UNESCO komisijos sekretoriato vadovė Asta Junevičienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Antradienį „Žinių radijui“ R. Masiulis sakė, kad reikėtų svarstyti galimybę pastatą parduoti, nes „Lietuvos paštas“ neturi lėšų objektui remontuoti.
„Ši pozicija yra ne iš gero gyvenimo. Jeigu paštas būtų turtingas, kur darbuotojai, paštininkai gautų rinkos atlyginimus kaip privačiose kompanijose ir liktų dar pinigų pasirūpinti atstatyti, renovuoti tas erdves, išpuošti tai, be abejo, tą ir turėtų daryti. Bet kai yra sprendžiami pirmo, gyvybinio būtinumo klausimai, kaip pakelti algas vargingiausiems, tai yra situacija iš vargo“, - sakė R. Masiulis.
Kauno centrinio pašto rūmai yra svarbus Lietuvos laikinosios sostinės laikotarpio reprezentacinis statinys, tačiau rūmų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu „Lietuvos paštas“ naudoja mažesnę dalį patalpų.
Mindaugas Kvietkauskas: „Lietuvos paštas“ galėtų kreiptis dėl Kauno centrinio pašto pastato sutvarkymo
Kultūros ministerija turi lėšų paveldo objektams sutvarkyti, todėl „Lietuvos paštas“ galėtų kreiptis į ministeriją dėl Kauno centrinio pašto pastato sutvarkymo, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
„Kultūros ministerija (susitikime. - ELTA) atkreips dėmesį į tą aplinkybę, kad, mūsų žiniomis, „Lietuvos paštas“ nėra kreipęsis į Kultūros ministeriją dėl paveldotvarkos lėšų panaudojimo pastato būklei sutvarkyti, tą „Lietuvos paštas“ galėtų daryti“, - žurnalistams sakė M. Kvietkauskas.
ELTA primena, kad penktadienį Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas dėl Kauno centrinio pašto pastato. Pasitarime dalyvaus susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kultūros ministras M. Kvietkauskas, Nacionalinės Lietuvos UNESCO komisijos sekretoriato vadovė Asta Junevičienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Antradienį „Žinių radijui“ R. Masiulis sakė, kad reikėtų svarstyti galimybę pastatą parduoti, nes „Lietuvos paštas“ neturi lėšų objektui remontuoti.
„Ši pozicija yra ne iš gero gyvenimo. Jeigu paštas būtų turtingas, kur darbuotojai, paštininkai gautų rinkos atlyginimus kaip privačiose kompanijose ir liktų dar pinigų pasirūpinti atstatyti, renovuoti tas erdves, išpuošti tai, be abejo, tą ir turėtų daryti. Bet kai yra sprendžiami pirmo, gyvybinio būtinumo klausimai, kaip pakelti algas vargingiausiems, tai yra situacija iš vargo“, - sakė R. Masiulis.
Kauno centrinio pašto rūmai yra svarbus Lietuvos laikinosios sostinės laikotarpio reprezentacinis statinys, tačiau rūmų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu „Lietuvos paštas“ naudoja mažesnę dalį patalpų.
