Kai kurie Lietuvos verslininkai plėtros franšizės būdu ėmėsi dar dešimto dešimtmečio pabaigoje, o šiuo metu vietinių tinklų yra apie 30. Tarp jų ir tokie daugeliui atpažįstami prekės ženklai, kaip autoservisai „Kemi“, picerijų tinklas „Čili“, knygynai „Vaga“, parduotuvė „Utenos trikotažas“. Vieną didžiausių tokių tinklų Lietuvoje turi statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą valdanti UAB „Kesko Senukai“, pirmąją franšizės parduotuvę atidarę dar 1997 m. Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 63 franšizės pagrindu veikiančios „Senukų“ ženklu pažymėtos parduotuvės, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Svarbiausia – patirtis prekyboje
Viena pagrindinių priežasčių franšizės davėjams verslo plėtrą vykdyti tokių sutarčių pagrindu – verslininkai, pažįstantys regiono klientą, dažnai dirba efektyviau nei samdomi darbuotojai. Todėl plėtros rizika mažesnė, o įmonė gali susitelkti į didžiuosius miestus arba užsienio rinkas. Vis dėlto to sėkmė priklauso ir nuo to, kokią patirtį turi galimi partneriai.
Šiuo metu šalyje veikia 16 firminių „Utenos trikotažo“ parduotuvių, iš kurių 8 veiklą vykdo franšizės pagrindu. Prekės ženklo „UTENA“ vadovės Renatos Varaneckienės teigimu, tokį plėtros modelį paskatino susiformavęs potencialių partnerių poreikis ir spartesnės mažmeninės prekybos plėtros galimybės.
„Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją produkcijos dalį eksportuojame, ir pagrindinės įmonės veiklos pajėgos yra nukreiptos į tarptautinę rinką – franšizės modelis buvo tinkamiausias pasirinkimas. Jos gavėjas geriau pažįsta savo miestą, joje veikiančią rinką, gyventojus ir jų įpročius. Jiems lengviau pritraukti motyvuotų darbuotojų. Svarbiausia, kad franšizės gavėjas – juridinis arba fizinis asmuo – turėtų patirties prekybos srityje“, – komentavo SBA grupės įmonės „Utenos trikotažas“ atstovė.
Daugiau kaip prieš 20 metų „Kesko Senukai“ partneriu tapusi UAB „Gulbelė“ šiandien valdo 6 parduotuves „Senukai“, iš kurių naujausia – Jonavoje. „Gulbelės“ vadovas Arūnas Tarnauskas pasakojo, kad per šį laikotarpį sutartis keitėsi ne kartą, tačiau pagrindinis reikalavimas išliko tas pats. „Nuo pradinės sutarties pasirašymo dienos keitėsi ir bendradarbiavimo sąlygos, ir reikalavimai. Nesunkiai prisitaikėme prie keliamų reikalavimų ir užsitarnavome patikimo partnerio vardą. Ko gero, vienas iš pagrindinių kriterijų – būti stipria įmone, kuri sugebėtų tinkamai valdyti verslą ir tapti rajono rinkos lyderiu“, – komentavo A.Tarnauskas.
Atpažįstamumas suteikia konkurencinį pranašumą
Nors įsigijus franšizę būtina laikytis ir konkrečios jos parduotuvių koncepcijos bei tam tikrų reikalavimų ir apribojimų, prekės ženklo atpažįstamumas turi didelę vertę. Juo ne tik labiau pasitikima, tačiau dideliame tinkle veikiančios įmonės gali pasiūlyti ir geresnes kainas.
UAB „Knygų namai“, kuriai priklauso dalis knygynų tinklo „Vaga“ parduotuvių, direktorė Laima Kraulėdienė pastebi, kad pavieniam verslui dėl jo specifikos regione būtų nelengva. „Manau, mūsų versle, be franšizės būtų ypatingai sunku. Kai kurie tiekėjai dirba tik su tinklais, nes mažiau buhalterinio darbo, derinimo ir t.t., taip taupomos darbo ir laiko sąnaudos. Vėlgi, kadangi pasiūla labai didelė, žinomas prekės ženklas, kuriuo klientas jau pasitiki, leidžia jam greičiau atpažinti asortimentą ir nesiblaškyti ieškant“, – komentavo pašnekovė.
Tai patvirtina ir UAB „Gulbelė“ vadovas. „Ženklas „Senukai“ suteikia konkurencinio pranašumo, tokia parduotuvė atrodo patikimesnė. Be abejo, yra klientų, kurie renkasi vietinius prekybininkus dėl nusistovėjusių santykių, kartais – dėl kitokio asortimento ar papildomų paslaugų. Bet daugumai visgi priimtinesnis asortimentas, kuriam taikomos didesnės, nacionalinio lygio akcijos, o tai vilioja apsipirkti būtent „Senukų“ ženklu žymimose parduotuvėse“, – kalbėjo A.Tarnauskas.
