Dabar bankrutuojančios „Europa Group“ turtas kadaise buvo įspūdingas: bendrovė valdė prabangų viešbutį Rumunijos sostinės Bukarešto centre, jai priklausė žinomi prekių ženklai „Europa Royale“, „Europa Group Hotels“, „Europa City“.

R. Barauskas, kreipęsis į DELFI, tikino, kad siekdamas pasisavinti Rumunijos įmonę su viešbučiu Bukarešto centre, A. Beleška sukūrė schemą, į kurią neva įsitraukė įtakingi šalies verslininkai – viešbučių „Pacai“, „Marriot“, „Hilton“, koncerno „MG Baltic“ esami ar buvę vadovai, valdytojai. Viso to smaigalyje atsidūrė jis – R. Barauskas ir tikina nukentėjęs nuo neįtikėtino masto suokalbio.

Tuo metu A. Beleška pasakoja visai kitą istoriją. Jis teigia, kad tai R. Barauskas, būdamas „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ vadovu, padarė žalą jų abiejų valdytoms įmonėms, visą jų veiklą ir pajamas perkeldamas į galimai su juo susijusią įmonę. Jis taip pat teigia, kad R. Barauskas įstūmė jį į nepavydėtiną situaciją, kai nesutiko grąžinti jų įmonei suteiktos paskolos iš vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų.

Skolinti pinigai įstrigo

„Europa Group“ ir „Europa Group Investment“ turi du akcininkus. Po 50 proc. akcijų valdo Arūnas Beleška ir Romualdas Barauskas, kuris iki 2013 m. buvo ir bendrovės direktorius.

Tačiau būtent 2012–2013 m. įvyko didysis lūžis. Akcininkai susipyko, ir nuo tada bendrovėje – bevaldystė ir nesibaigiantis teismų maratonas. Abu verslininkai dabar baksnoja pirštu vienas į kitą.

Kilus 2008 m. krizei verslininkų valdomoms įmonėms pritrūko pinigų. Tuomet A. Beleška nusprendė pasiskolinti apie 10 mln. litų iš savo draugo – turtingo Lietuvos verslininko.

„Buvome kartu su Barausku nuvažiavę pasirašyti dėl suteikiamos paskolos ir hipotekos įkeitimo. Barauskas pats pasirašė ant sutarties ir tą pačią dieną man buvo padarytas pavedimas, o aš tą pačią dieną pervedžiau pinigus į „Group Europa Investment“. Tada R. Barauskas išskirstė pinigus – į „Europa Group“, rumunišką kompaniją viešbučiui Bukarešte užbaigti, kitiems gaisrams užgesinti. Šie pavedimai suvaikščiojo trijų dienų bėgyje, yra visos sutartys, R. Barausko parašai, ir jis džiaugėsi, buvo patenkintas, kad kažkaip išvairuojame iš tos krizės“, – pasakojo A. Beleška.

A. Beleška tikina, kad suėjus terminui grąžinti skolą, R. Barauskas atsisakė tai padaryti. „Buvo nuėję pas jį ir bendrų pažįstamų, netgi giminaičių mes turime bendrų, mažas tas Vilnius, buvo ir pats skolintojas pas jį nuėjęs, bet R. Barauskas laikėsi to paties: Arūnas skolinosi, Arūnas tegul ir grąžina tas skolas.“

Taip A. Beleška teigia atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje.

Tačiau R. Barauskas teigia, kad čia A. Beleška sužaidė ne tik su skolintais pinigais, bet ir savo paties suteiktomis paskolomis įmonei.

„Perskolinta paskola turėjo hipoteką sklypui Rumunijoje, kurio vertė pilnai dengė paskolą, o ji pati buvo terminuota. A. Beleška puikiai žinojo visą situaciją, kad „Group Europa Investment“ tuo metu pinigų nebuvo, nes viskas buvo investuota į kitas įmones, buvo vykdoma investicinė veikla. A. Beleška tiek mums paskolinusio verslininko, tiek savo beveik visas paskolas perleido „Amatas“, kuri susijusi su „Autotradicija“ (pagal Registrų centrą akcininkas – „Gemini grupė“, kurios akcijos priklauso turtingiausio Lietuvos verslininko Nerijaus Numavičiaus broliui Vladui Numavičiui) ir šios kreipėsi į teismus dėl skolų priteisimo.

Tada dar buvo susidariusi skola įmonei „Kleta“ (dabartinis pavadinimas – „Sartė“), iš kurios nuomojomės patalpas Klaipėdoje. 2009 m. kreipiausi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nuomos kainos sumažinimo, kuri buvo nereali, apygardos teismas sumažino ją, įsiteisėjo sprendimas, tačiau „Kletos“ netenkino ta suma ir ji nutraukė nuomos sutartį.

Pagal ją mūsų bendrovei buvo skirta kažkur 1 mln. litų bauda. „Europa Group“ visas šitas paskolas būtų per laiką grąžinusi, tačiau tai buvo sukčių plano dalis, kitaip sakant, A. Beleška norėjo perimti viską per kreditus“, – teigia R. Barauskas.
„Europa Group“ visas šitas paskolas būtų per laiką grąžinusi, tačiau tai buvo sukčių plano dalis, kitaip sakant, A. Beleška norėjo perimti viską per kreditus.
Romualdas Barauskas

Jis pridūrė, kad visos kitos paskolos buvo iki pareikalavimo, todėl anksčiau ir vėliau būtų grąžintos: „A. Beleška pats, kaip akcininkas, negalėjo kreiptis į teismus reikalaudamas grąžinti skolas, kadangi tai būtų̨ pripažinta kaip „Group Europa Investment“ ir „Europa Group“, t. y. savo įmonių žlugdymu, todėl jis pasirinko apgaulės kelią ir paskolas perleido „Amatui“, t. y. „Autotradicijai“, kurios savo reikalavimais ir sužlugdė̇ įmones“, – teigia jis.

Padarė žalos įmonėms

Tačiau A. Beleška turi savo versiją, dėl ko susipyko verslininkai. Jis R. Barauską kaltina ginčijamų ir nenaudingų įmonėms sandorių, būnant jų vadovu, sudarymu, neva neteisėtai perkeliant verslą į įmonę „Aderas“.

A. Beleškos advokatas Vidmantas Drizga sako, kad R. Barauskas, nenorėdamas grąžinti paskolų, nusprendė išvis perkelti dalį verslo: „R. Barauskas suprato, kad skolų grąžinimui vis tiek yra teisinių priemonių, todėl 2013 m. sausio mėnesį jis sumąstė, kad reikia dalį verslo iš tų lietuviškų įmonių, kurios ekonomiškai buvo bendros, iškelti į kitą įmonę – „Aderas“.

Dėl to A. Beleška buvo kreipęsis į teismą, nurodydamas, kad verslas buvo perkeltas nutraukus nuomos sutartis su tuometinėmis bendrovėmis ir jas sudarius su bendrove „Aderas“.

Taip pat savo kreipimesi jis pažymėjo, kad 2013 kovo 28 d. R. Barauskas išsiuntė raštus bendrovių klientams ir partneriams, nurodydamas, kad keičiasi viešbučių operatorius, o naująją operatore tampa įmonė „Aderas“. Verslo perleidimą A. Beleška traktavo kaip faktinį įmonės perdavimą, nors įstatymo nurodomos formos sutarties nebuvo sudaryta.

„Europa Royale“ viešbutis Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje

Lietuvos aukščiausiasis teismas šių metų gruodį išties pripažino, kad dėl nutrauktų nuomos sutarčių ir naujų sudarymo su „Aderas“, sudarytas pagrindas „abejoti, ar R. Barauskas veikė sąžiningai veikė įmonių interesais kaip rūpestingas, apdairus, protingas vadovas, nes įmonės neteko nemažai grynojo pelno, <...> o apie pelno netekimą buvo žinoma dar prieš sandorių sudarymą.“

Siekiant nustatyti padarytą žalą įmonėms, teismas grąžino iš naujo išnagrinėti bylą Apeliaciniam teismui. Vis dėlto, Aukščiausiasis teismas nepripažino, kad nuomos sutarčių perrašymą galima pripažinti verslo perkėlimu.

Maža to, A. Beleškos teigimu, dar 2012 metais R. Barauskas jam pateikė ultimatumą perrašyti 17 proc. „Europa Group“ akcijų.
Kaip dabar prisimenu, kad grįžau į Lietuvą, o vieną rytą, R. Barauskas, privažiavęs prie namo vartų, kai pas mane namuose šešių mėnesių kūdikis, man pačiam virusas, 38 laipsnių temperatūra, aš ką tik išleistas iš ligoninės, man sako: arba perrašai 17 proc. savo akcijų man, arba pinigų, kuriuos pasiskolinai ir perskolinai įmonei, negrąžinsim – pats grąžinsi.
Arūnas Beleška

„Kaip dabar prisimenu, kad grįžau į Lietuvą (prieš tai 1,5 metų A. Beleška dirbo Rumunijoje – DELFI), o vieną rytą, R. Barauskas, privažiavęs prie namo vartų, kai pas mane namuose šešių mėnesių kūdikis, man pačiam virusas, 38 laipsnių temperatūra, aš ką tik išleistas iš ligoninės, man sako: arba perrašai 17 proc. savo akcijų man, arba pinigų, kuriuos pasiskolinai ir perskolinai įmonei, negrąžinsim – pats grąžinsi“, – prisimena jis.

Pats R. Barauskas neigia, kad pateikė tokį ultimatumą.

Po verslininkų konflikto – bevaldystė

2013 metais verslininkams susipykus, R. Barauskas nebuvo skirtas „Europa Group“ vadovu dar vieneriems metams, o A. Beleška pareikalavo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas laikinuoju administratoriumi paskyrė įmonę „Ekvalda“. Taigi ji perėmė įmonės faktinį valdymą.

Kadangi R. Barauskas pateikė skundą dėl šio paskyrimo, Vilniaus apygardos teismas galutiniu sprendimu panaikino „Ekvalda“ įgaliojimus. Tačiau įgaliojimams einant į pabaigą, „Ekvalda“ valdyti „Europa Group“ spėjo paskirti prokuristą Vytautą Drumelį, nors to negalėjo daryti pagal įmonės įstatus. Pagal įstatus – prokūrą galėjo išduoti tik bendrovės vadovas, o jo tuo metu nebuvo. Tą nutartimi vėliau pripažino ir Lietuvos aukščiausiasis teismas.

R. Barausko tikinimu, V. Drumelis ir „Ekvalda“ buvo palankūs A. Beleškai, nes veikė jam už akių, neteikė jokios informacijos: „Tris kartus dėl to kreipiausi į Administracinį teismą, ir tris kartus jiems buvo skirtos baudos už informacijos neteikimą.“

„Europa Royale“ viešbutis Rumunijos sostinėje Bukarešte

R. Barauskas tikina, kad nė nesužinojo, kai itin vertingas Rumunijos „Europa Group S. R. L.“ akcijų paketas, priklausęs „Europa Group“, su viešbučiu Bukarešto centre perėjo į visai kitas rankas.

Tačiau A. Beleška sako kitaip. Jo advokatas pateikė visuotinių akcininkų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 27 d. protokolą, kur buvo aptarinėjami įvairūs klausimai. Vienas jų – bendrovės įstatinio kapitalo didinimas papildomais akcininkų piniginiais įnašais, prokuristui V. Drumeliui nurodžius, jog „Cofex“ yra pradėjusi priverstinio išieškojimo veiksmus. Susirinkime dalyvavo ir R. Barauskas, kuris balsavo prieš įstatinio kapitalo didinimą.

Įspūdingos vertės viešbutis parduotas pusvelčiui?

Apie tai, kad viešbutis Rumunijoje ir vertingos milijoninės akcijos jau nebepriklauso įmonei, R. Barauskas tikina sužinojęs atsitiktinai, 2016 m. patikrinęs Rumunijos įmonių registro duomenis. Jis išsiaiškino, kad akcijos buvo perduotos įmonei „Cofex“ jau 2015 liepą.

Akcijos, iki tol valdytos „Europa Group“, buvo perleistos įmonei „Cofex“. Nors, kaip teigia R. Barauskas, vien viešbučio vertė Bukarešto centre siekia daugiau kaip 12 mln. eurų pagal 2014 m. atliktą „Piraeus“ banko Rumunijoje, kuris bendrovei buvo suteikęs paskolas, vertinimą, o įmonė Rumunijoje kasmet generuoja šimtatūkstantinį pelną, šios akcijos buvo perleistos vos už 70 tūkst. eurų.

Tačiau reikia pažymėti, kad Rumunijos bendrovė „Europa Group S. R. L.“ turėjo ir milijoninių skolų, todėl jos vertė buvo daug mažesnė. A. Beleška pažymi, kad R. Barauskas spekuliuoja skaičiais, nes iš tiesų Rumunijos viešbutis dėl turimų skolų nebuvo milijoninės vertės.

„Jūs paklauskit bet kokio elementaraus ekonomisto, kaip apskaičiuojama ta vertė, – yra imama įmonės turto vertė, minusuojami jos turimi įsipareigojimai, ir tada gaunama akcijų vertė. Dabar ką R. Barauskas padarė, jis ignoravo Rumunijos bendrovės turimus įsipareigojimus, t. y. skolas, ir teigia, kad akcijų vertė milijoninė“, – sakė A. Beleškos advokatas V. Drizga.

Pažymėtina, kad „Cofex“ ir „Kleta“ (kuriai „Europa Group“ taip pat buvo skolinga) yra susijusios: jas vienija tas pats vienintelis akcininkas – Arūnas Kuraitis.

Nors „Europa Group“ jau buvo išmokėjusi „Kletai“ apie 500 tūkst. eurų skolos, likus apie 100 tūkst. eurų, jos vadovas A. Kuraitis skolos reikalavimą išieškojimą vykdančiam antstoliui nurodė pirmąją eile vykdyti būtent iš „Europa Group“ priklausiusių „Europa Group S. R. L.“, t. y. Rumunijos bendrovės akcijų, kuriai priklauso ir prabangus viešbutis Bukarešte „Europa Royale“. Reikalavimą A. Kuraitis nukreipė į savo įmonę „Cofex“.

Rekvizitai.lt nurodoma, kad įmonėje dirba tik vienas asmuo, o nuo 2015 m. ji negeneruoja jokios apyvartos.

Pats prokuristas V. Drumelis nesutinka, kad R. Barauskas nieko nežinojo apie įtemptą situaciją dėl Rumunijos viešbučio akcijų ir DELFI pateikė savo įvykių versiją: „Be kitų akcininkų susirinkimų, į 2015 balandžio 29 d. akcininkų susirinkimo darbotvarkę aš įtraukiau klausimą dėl blogos įmonių finansinės padėties, papasakojau apie „Cofex“ vykdomą per antstolį skolos susigrąžinimą, taip pat kitus kreditorius ir pasiūliau akcininkams padidinti įmonės kapitalą. A. Beleška prabalsavo už, o R. Barauskas – prieš, todėl sprendimas nebuvo priimtas. Ir vėliau akcininkams sakiau, kad reikia kažką daryti, nes kreditoriai ištampys įmones, bet akcininkai nesusitarė.“

Jis taip neigia, kad Rumunijos viešbučio akcijos buvo perleistos pusvelčiui. „Europa Group S. R. L.“ akcijų perleidimo „Cofex“ per varžytines atveju aš konsultavausi su įmonės teisininkas ir darydavau tai, ką galėjau daryti pagal įstatymą, nedidindamas žalos. Antstoliui atlikus per varžytines parduodamų akcijų vertinimą, aš kreipiausi į nepriklausimą vertintoją „Ober-Haus“, kad patikrintų antstolio skaičiavimus ir gavau atsakymą, kad jie yra teisingi. Akcijos nebuvo milijoninės – „Europa Group S. R. L.“ turėjo daug skolų, jos buvo didesnės nei turėtas turtas. Tą nustatė specialistai,“ – teigia V. Drumelis.

V. Drumelis taip pat pažymėjo, kad į Finansų direktoriaus pareigas buvo atrinktas ir priimtas būtent R. Barausko.

Paklaustas, kodėl jam, būnant prokuristu, „Europa Group“ situacija blogėjo, jis kaltino R. Barausko veiksmus dėl nuomos sutarčių sudarymo su „Aderas“.

„Įmonės situacija pablogėjo todėl, kad R. Barauskas nusprendė atsisakyti pelningos įmonių viešbučių valdymo veiklos, ją kartu su buvusiais įmonių darbuotojais iškeldamas į „Aderą“. Natūralu, kad įmonėms atsisakius savo pagrindinės veiklos, jos nebegalėjo normaliai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, tiekėjams ir kt. Be veiklos iškėlimo tam įtaką turėjo ir akcininkų sprendimų nepriėmimas“, – sakė jis.

Arūnas Kuraitis, kurio įmonei „Cofex“ atiteko Rumunijos bendrovės akcijos, taip pat užsiima viešbučių verslu, jis buvo įmonės „Blendas“, šiuo metu valdančios prabangų viešbutį „Pacai“, akcininkas, o nuo 2013 iki 2018 m. ir jos vadovas.
Tas „Cofex“ yra tas pats A. Kuraitis, ta pati „Kleta“, tik kita įmonė.
Romualdas Barauskas

R. Barauskas jam ir buvusiam partneriui beria rimtus kaltinimus: „Tas „Cofex“ yra tas pats A. Kuraitis, ta pati „Kleta“, tik kita įmonė.“

R. Barausko teigimu, A. Beleška, galimai iš anksto susitaręs su „Cofex“ ir prokuristu V. Drumeliu, siekė perimti Rumunijos bendrovės akcijas, todėl sąmoningai nukreipė į jas skolos išieškojimą.

Tačiau A. Beleškos advokatas pažymi, kad Rumunijos bendrovė buvo vienintelis neįkeistas turtas, todėl į kitur skolos išieškojimo „Cofex“ ir negalėjo nukreipti.

Sutapimų grandinė

R. Barauskas atkreipia dėmesį, kad būtent panašiu laikotarpiu, kai „Cofex“ perėmė reikalavimo teises iš „Kleta“ ir buvo prarastos Rumunijos bendrovės akcijos kartu su viešbučiu, A. Beleška pradėjo vykdyti konkuruojančią veiklą per „Apex Alliance Hotel Management“, kurios akcijų turėjo ir kuri yra viena iš „Countryard by Marriott“ viešbučio Lietuvoje, „Hilton Garden Inn“ viešbučių Rygoje, Bukarešte ir būsimo viešbučio Vilniuje valdytojų.

„Apex Alliance Hotel Management“ akcininkai – „Apex Alliance B. V.“ ir „Gemini grupė“, kuri priklauso Vladui Numavičiui. Nyderlanduose registruotos įmonės „Apex Alliance B. V.“ 100 proc. akcijų, kaip rodo šios šalies Registrų centro išrašas, priklauso A. Beleškai.

Be to, nors Registrų centre „Cofex“ vieninteliu akcininku nurodomas Arūnas Kuraitis, iš kitų verslininko ir advokato surinktų duomenų, pavyzdžiui, „Cofex“ aiškinamajamo rašto prie finansinių ataskaitų rinkinio, matyti, kad 2014 m. gruodį įmonės akcininke tapo įmonė „Monesta“.

Iš Registrų centro duomenų taip pat matyti, kad „Monesta“ akcininkas ir vadovas yra Darius Verbyla, kuris, kaip teigia R. Barauskas, taip pat galimai yra palankus A. Beleškai, mat A. Beleška ne kartą teikė D. Verbylos kandidatūrą į „Europa Group“ vadovus jau po 2013 metų.

A. Beleška kategoriškai neigė, kad buvo suokalbis siekiant perimti Rumunijos bendrovę: „Čia yra absurdas. Barauskas turbūt nemiega naktimis, kad taip prisigalvoja.“

Jis atkreipė dėmesį, kad į įmonių vadovus jis siūlė ne tik D. Verbylą, bet ir kitus kandidatus: „Mes turėjome paskirti nepriklausomą direktorių, nes tiek Barausko vaikai, tiek mano – netiko.

Tada paprašiau Vidmanto (Drizgos, jo advokato – DELFI), kad išrinktų žmogų, kurio nepažinočiau, vyliausi, gal jis tiks R. Barauskui. Siūliau, atsimenu, ir dukrai paieškoti kokio kompetentingo žmogaus, prašiau, kad kokių užsieniečių parekomenduotų, nes ji Ženevoje gyveno ir dirbo. Tai buvo siūlyti ir jie, bet R. Barauskui, žinoma, netiko. Mes tų vadovų daug esame prisiūlę.“

DELFI kreipusis į patį D. Verbylą, jis teigė, kad nei R. Barausko, nei A. Beleškos nepažįsta.

„Aš nepažįstu nei Barausko, nei Beleškos. Aš esu profesionalus vadovas, einu daugelyje įmonių įvairias vadovaujančias pareigas. „Europa Group“ atveju, turbūt 2013 metais į mane kreipėsi pažįstamas teisininkas su klausimu, ar aš negalėčiau eiti „Europa Group“ vadovo pareigų ribotą laiką. Buvau informuotas, kad šioje įmonėje yra kilęs akcininkų ginčas ir reikalingas nepriklausomas vadovas. Aš sutikau, kad mano kandidatūra būtų pasiūlyta. Taip pat nurodžiau, kad su manim gali susitikti įmonės akcininkai ir aptarti mano viziją dėl įmonės valdymo. Nė vienas iš akcininkų neišreiškė noro su manim susitikti. Sutikimą buvau davęs vienintelį kartą“, – sakė jis.

Jis taip pat pripažino, kad „Monesta“ išties yra dabartinis „Cofex“ akcininkas. Paklaustas, kodėl tai nenurodyta Registrų centre, jis pateikė tokį atsakymą: „Taip, „Monesta“ yra „Cofex“ akcininkas. Kodėl „Cofex“ vadovas nesutvarkė kažkokių formalumų – nelabai galiu atsakyti“, – sakė D. Verbyla.
Taip, „Monesta“ yra „Cofex“ akcininkas. Kodėl „Cofex“ vadovas nesutvarkė kažkokių formalumų – nelabai galiu atsakyti.
Darius Verbyla

DELFI paklausus A. Beleškos, kaip atsitiko, kad pas „Monestą“ atsirado „Cofex“, jo advokatas V. Drizga tepasakė: „Yra nustatyta ikiteisiminiame tyrime, kaip tai atsirado, – kad Darius Verbyla pažįsta A. Kuraičio advokatą, ir A. Kuraitis siūlė perduoti reikalavimo teisę (į skolą – DELFI). Tų atsitiktinumų labai daug yra šitam gyvenime.“

DELFI kreipusis į patį A. Kuraitį, jis teigė, kad akcijos perleistos „Monestai“ 2014 m. spalio 9 d., todėl, kas vyko įmonėje „Cofex“ po šios dienos neturintis jokios informacijos.

„Kodėl vadovas neperregistravo duomenų apie akcininką „Registrų centre“ – nežinau ir, deja, Lietuvos Respublikos įstatymai man, kaip buvusiam akcininkui, neleidžia atlikti šio perregistravimo“, – teigė jis.

Akcijas bandė parduoti ir per „Vakaro žinias“

„Cofex“, R. Barausko teigimu, galimai supratusi, kad ginčo akcijas įsigijo už nepagrįstai mažą kainą, neva fiktyviai perleido akcijas Maltoje registruotai bendrovei „Realcom Limited“.

Iš pradžių jas bandyta parduoti e. varžytinėse, tačiau per mėnesį pirkėjo neatsirado. Po varžytinių apie parduodamas Rumunijos bendrovės akcijas 2016 m. kovą buvo patalpintas skelbimas laikraštyje „Vakaro žinios“, nepasižyminčiu nei didele auditorija, nei, tuo labiau, verslininkų auditorija.

Tačiau šį skelbimą „Vakaro žiniose“ netikėtai pamatė Maltoje registruota bendrovė „Realcom“ ir jau vos po kelių savaičių akcijos parduodamos šiai įmonei už 85 tūkst. eurų sumą.

„Čia yra gryna raiderio schema. Pabandyk surast klientą „Vakaro žiniose“ ir paimt, nupirkt tokios vertės akcijas per tokį trumpą laiką, vos ne išeigines. Ar būna tokie sandoriai?“ – retoriškai klausia R. Barauskas.

Tačiau V. Drizga prieštarauja, kad greitą sandorio sėkmę lėmė skelbimas „Vakaro žiniose“: „Apie akcijų pardavimą buvo skelbiama ne tik per laikraštį. Buvo daug būdų pardavimo, pradėkim, kad pirma buvo varžytinės – elektroninės, oficialiai ir viešai skelbiamos, paskelbtos antstolio. Toliau buvo iškomunikuota per įvairius kanalus, buvo įvairūs šaltiniai, o tarp jų – ir laikraštis. Taip pat buvo skelbiama per verslo pardavimo portalus, jei teisingai pamenu, ir į profesionalius paslaugų teikėjus buvo kreiptasi.“

A. Beleška pridūrė: „Juk skelbimas e. varžytinėse buvo mėnesį laiko. Jūs galėjot pirkt, aš, galėjau, visa Lietuva galėjo pirkt. Mėnesis laiko buvo. Tos „Vakaro žinios“... Net nežiūriu į jas. Esmė, kad elektronines varžytines varto daug investuotojų, kurie nori kažką nusipirkti, todėl tai turbūt pats geriausias būdas parduoti. „Vakaro žinios“ čia yra tik viena...“

Paprašyti pateikti dokumentus ar pavyzdžius, kaip buvo pardavinėjamos akcijos, V. Drizga žadėjo pateikti, tačiau per savaitę taip ir nepateikė.

R. Barausko tikinimu, Maltoje registruota bendrovė „Realcom“ yra susijusi su A. Beleška. Tokią prielaidą jis daro, nes pagal Registrų centro duomenis matyti, jog nuo 2011 iki 2017 m. „Realcom“ buvo vienintelė lietuviškos bendrovės „Arusba“ akcininkė, o jos valdybos nariui Petrui Leščinskui bendrovės „Šviesiausias taškas“ ir „Raystorm“ 2014 m. gegužę buvo suteikusios įgaliojimus veikti jų vardu.

Būtent šios dvi pastarosios įmonės per buveinę ir vadovą – Augustiną Barauską (su Romualdu Barausku giminystės ryšiais nesusijęs– DELFI) yra susijusios su „Apex Alliance“ įmonių grupe, kuri yra valdoma ir A. Beleškos. Be to, remiantis Registrų centro duomenimis, „Raystorm“ vienas akcininkų taip pat yra pats A. Beleška, o kitas akcininkas – taip pat bendrapavardis Rolandas Beleška (giminystės ryšys su A. Beleška nežinomas – DELFI).

„MG Baltic“ pėdsakas

R. Barausko tikinimu, „Realcom“ susijusi ir su „MG Baltic“ koncernu.

Visų pirma, jis atsimena, kad daug anksčiau, dar 2013 metais, A. Beleška buvo išdavęs notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą „MG Baltic“ valdybos nariui Romanui Raulynaičiui, suteikusį teisę jam dalyvauti visuotiniuose „Europa Group“ akcininkų susirinkimuose bei naudotis kitomis neturtinėmis teisėmis, kurias suteikia A. Beleškos akcijos. Šį įgaliojimą turi ir DELFI.

„Realcom“ susijusi su „MG Baltic“, kadangi prisimenu, kaip 2013 m. A. Beleška buvo atsivedęs R. Raulynaitį iš „MB Baltic“ į visuotinį akcininkų susirinkimą, o tas R. Raulynaitis yra Dariaus Mockaus žmogus. Jis tame susirinkime dalyvavo, įėjo į įmonę, pamatė jos turtus, išanalizavo ir pamatė, ką galima pavogti“, – teigia jis.

Tuo metu A. Beleška teigia, kad R. Raulynaičio tiesiog paprašė padėti.

„Mano situacija buvo labai sudėtinga, todėl mieste klausiau draugų, pažįstamų, kas dar gali, na, tiesiog, antros nuomonės teisininkų pasiūlyti, kurie galėtų man padėti išeiti iš tos situacijas, suteikti teisines paslaugas, pamedijuotų, jog nors kažkokiomis sąlygomis pavyktų susitarti. Tai R. Raulynaitį aš seniai žinau, jis toks ne draugas, bet pažįstamas geras. Nupasakojau jam situaciją, o jis pusiau juokais, pusiau gal ne paklausė: tai gal man tada nueiti į akcininkų susirinkimą? Sakau: tai nueik. Tam, aišku, buvo reikalingas, įgaliojimas naudotis neturtinėmis teisėmis, kad jis turėtų teisę dalyvauti akcininkų susirinkime“, – sakė A. Beleška, pabrėžęs, kad tai buvo ne vienintelis teisininkas, dalyvavęs susirinkimuose.

DELFI kreipusis į patį R. Raulynaitį, jis patvirtino, kad buvo dalyvavęs viename akcininkų susirinkime 2013 metais.

„Manęs paprašė (A. Beleška – DELFI) ir aš nuėjau“, – trumpai atsakė.

Paklaustas, kokiu tikslu, jis teigė „tiesiog paklausyti“. R. Raulynaitis įvardijo A. Belešką kaip savo seną draugą.
Man situacija įmonėje buvo visai neįdomi ir jis (turi omenyje R. Barauską – DELFI) man neįdomus. Jis labai gudrus, bet, šiuo atveju, manau, kad pergudrauja pats save ir kažkuo manipuliuoja. Man neįdomi jų ta situacija, jų reikalai ir jų skudurai.
Romanas Raulynaitis

Paklaustas, ar tuo metu, kai jam buvo suteikti įgaliojimai naudotis visomis A. Beleškos neturtinėmis teisėmis, jis galėjo susipažinti su įmonių finansine padėtimi, valdomų bendrovių akcijų vertėmis ir pan., jis pateikė tokį atsakymą: „Man situacija įmonėje buvo visai neįdomi ir jis (turi omenyje R. Barauską – DELFI) man neįdomus. Jis labai gudrus, bet, šiuo atveju, manau, kad pergudrauja pats save ir kažkuo manipuliuoja. Man neįdomi jų ta situacija, jų reikalai ir jų skudurai.“

Tačiau R. Barauskas pažymi, kad be R. Raulynaičio pats „Realcom“ glaudžiai susijęs su „MG Baltic“, mat iki 2017 m. „Realcom“ valdė 100 proc. įmonės „Arusba“ akcijų, o ją įsteigė Arūnas Babrauskas, kuris iki 2011 m. buvo ir vienas šios įmonės akcininkų, o šiuo metu yra valdybos pirmininkas. Šis asmuo taip pat susijęs su „Mediafon“ – yra šios įmonės vadovas, o vienas iš šios įmonės akcininkų – „MG Baltic Media“, kuri priklauso koncernui „MG Baltic“. Registrų centro duomenimis, dabartinis „Mediafon“ valdybos pirmininkas – Darius Mockus.

Europa Group

A. Beleška tai kategoriškai neigia: „Tai yra melas, tiesiog iškraipyta informacija.“

„Jeigu būtų intencija (apgaulės būdu perimti Rumunijos bendrovę – DELFI), mes kokius penkis kartus nebūtume siūlę R. Barauskui pasiimti Rumunijos viešbučio arba padalinti viską į du atskirus paketus ir išsiskirstyti. R. Barauskas atsisakė imti tą rumunišką viešbutį, todėl akivaizdu, kad Arūnas negalėjo turėti tokio tikslo“, – papildė jo advokatas.

Pats R. Barauskas neigia, kad jam buvo pateiktas šis pasiūlymas, o paprašius V. Drizgos atsiųsti pokalbius, kur būtų užfiksuoti šie siūlymai, jis pažadėjo atsiųsiąs, tačiau neatsiuntė.

DELFI kreipusis į „MG Baltic“, ar koncernas galėjo dalyvauti schemoje siekiant perimti Rumunijos viešbučio akcijas, koncerno Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis komentavo, kad „koncernas neturi jokių sąsajų su „Europa Group“ ar „Europa Group S. R. L.“

Taip pat jis teigė, kad „MG Baltic“ nėra susijusi ir su „Realcom“.

Kovos iki galo

„Realcom“ bendrovės akcijos šiuo metu priklauso bendrovei „Telcom“, registruotai Kuko salose, todėl realiuosius naudos gavėjus nustatyti itin sudėtinga.

A. Beleška, paklaustas, kaip vertina, kad prieš tai perpus su R. Barausku valdyta Rumunijos bendrovė su viešbučiu Bukarešto centre atsidūrė visai kitose rankose, jis akcentavo, kad yra juodinamas.
Aš labai daug pergyvenau ir daug kovojau pradžioje, nes „Europa Group“ buvo toks kaip kūdikis užaugintas.
Arūnas Beleška

„Aš labai daug pergyvenau ir daug kovojau pradžioje, nes „Europa Group“ buvo toks kaip kūdikis užaugintas. Bet kai pradėjau dirbti su normaliais pasauliniais prekių ženklais (turi omenyje „Marriott“, „Hilton“), matau daug potencialo padaryti rimtą tarptautinę kompaniją, todėl man šitas dalykas nuėjo į antrą planą, o dabar mane tiesiog juodina. Pavydi gal, todėl ir juodina“, – nuogąstavo jis.

A. Beleškos advokatas taip pat baksnoja pirštu į R. Barauską ir teigia, kad „tiek ekonominė policija, tiek teismas atsisakė pagal Barausko pareiškimą pradėti tyrimą dėl jo įsivaizduojamos istorijos apie Rumunijos viešbutį.“

Tačiau pats R. Barauskas sako nežadantis sustoti, kol nepasieks tikslo – susigrąžinti turtą ir įrodyti sukčiavimą ikiteisminiame tyrime.
Aš jį pažįstu gal 20 metų ir manau, kad jį vedė noras praturtėti.
Romualdas Barauskas

„Aš jį pažįstu gal 20 metų ir manau, kad jį vedė noras praturtėti“, – mano R. Barauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (169)