Šiuo metu mėginama keisti ir pačią laidojimo paslaugų rinkos sistemą, kuri apjungtų ritualines paslaugas teikiančias įmones, o žmonės, mirus artimajam, galėtų paskambinti vienu bendru numeriu laidojimo paslaugoms užsisakyti. Taip norima sumažinti klestinčią šešėlinę rinką. LNK žinių žurnalistė Edita Vitė domėjosi, ar dėl to gali brangti laidotuvės.

Staiga netekę artimojo – nežino, kur kreiptis

Kaunietis Egidijus Grybas, teikiantis laidojimo paslaugas, sako, kad pokyčių šioje rinkoje reikėjo seniai. Žmonės netekties valandą dažnai pasimeta, nežino, kur kreiptis ir kaip pasiruošti laidotuvėms, todėl bendras numeris ir nauja sistema tuos rūpesčius turėtų palengvinti.

„Viskas – dėl klientų, kad klientams būtų patogiau susirasti šarvojimo sales, laidojimo įmones. Yra sukurtas ne vienas informacinis telefonas kaip, pavyzdžiui, 118, o sukurti vieną numerį laidojimo sistemoje būtų labai patogu klientui“, – sako „Gedulo“ direktorius Egidijus Grybas.

Bendras numeris ir bendra laidojimo įmones vienijanti sistema – vakarietiška naujiena mūsų šalyje, teigia jos įkūrėjai, nes lietuviai vengia kalbėti apie mirtį, planuoti laidotuves tiesiog neįpratę, o staiga netekus artimojo – nežino, kur kreiptis.

„Skaidrumas – vienas iš svarbių tikslų. Tačiau pati tema – laidojimas, mirtis yra tabu Lietuvoje, palyginus su vakarais, JAV, Nyderlandų karalyste, kur žmonės jau 30 metų iki savo mirties viską susiplanuoja ir susimoka“, – sako „Rekviem“ direktorė Irma Lukoševičienė.

Anot pašnekovės, pirmiausia norima, kad laidojimo paslaugos taptų skaidresnės. Ne paslaptis, jog šį verslą gaubia šešėlinė apskaita.

„Ką mes girdime iš savo klientų, kad būna sutartos kainos dėl paslaugų, o gavus galutinę sąskaitą – paaiškėja, kad ji pasipildė dar keliomis eilutėmis“, – sako I. Lukoševičienė.

Svarsto, kad bendras sistema ir numeris tik pabrangintų paslaugas

Tačiau ne visi laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai mano, kad bendras numeris ir bendra sistema reikalinga. Anot laidojimo centro direktoriaus Arūno Žilionio, detalios duomenų bazės nėra, ir pasakyti žmogui, kuri šarvojimo salė laisva, ar bus duobkasių, -neįmanoma.

Paskambinus bendru numeriu, greičiau bus duodami ritualines paslaugas teikiančios įmonės kontaktai, su kuria klientai turės sukontaktuoti patys, o tai gali branginti laidotuvių paslaugos.
„Aš vis tiek įsivaizduoju, kad ta sistema nukreips tiesiogiai pas paslaugų tiekėją. Tai tiesiog yra informacijos perdavimas, tarpininkavimas, o kaip galėtume išvengti to šešėlio -nelabai įsivaizduoju. Automatiškai žmonėms pabrangs paslaugos, nes laidojimo paslaugų tiekėjai bus priversti uždėti jiems tenkančią naštą ant žmonių pečių“, – sako Laidojimų paslaugų centro direktorius Arūnas Žilionis.

Mokesčių inspekcija teigia, kad laidojimo paslaugas teikiančiose įmonėse dažniausiai randama neapskaitytų pajamų bei neišduotų kvitų. Per pastaruosius metus inspekcija gavo 50 skundų iš gyventojų, kurie buvo apgauti laidojant artimuosius.
Kremavimas, kūno deginimas

„Mes šituos pranešimus vertinome, buvo atlikti kontrolės veiksmai. Atlikus kontrolės veiksmus, iš 24 mokėtojų buvo nustatyti tiek administraciniai teisės pažeidimai, susiję su pajamų neapskaitymu, tiek buvo apie 111 tūkstančių eurų papildomai priskaičiuota mokėtinų mokesčių“, – pasakoja VMI Kontrolės departamento atstovas Rolandas Puncevičius.

Šiuo metu palaidoti artimąjį galima už maždaug 2000 eurų, tačiau kaina gali būti didesnė, priklausomai nuo karsto ar urnos, gedulingų pietų. Be to, vis dažniau pageidaujama velionio kūną kremuoti. Kol kas Lietuvoje veikia tik vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tikimasi, kad šiais metais dar vienas krematoriumas turėtų pradėti veikti Vilniaus apskrityje.