Tiesa, kai kurie apžvalgininkai nevengia kartoti šio žodžio – krizė, ir tai kartoja jau kelintas mėnuo. Iš kur šįkart ji užklups mus ir ar tam esame pasiruošę? Apie tai pokalbis su vyriausiuoju „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu ir Ekonomikos ir inovacijų viceministre Jekaterina Rojaka.
„Krizė galbūt yra per tirštas pavadinimas, bet tikrai matome ekonomikos sulėtėjimą pasaulyje, tačiau Lietuva patenka į tą pusę šalių, kurios yra geriau pasiruošusios nei vidutiniškai. Lietuva turi didelę galimybę išvengti krizės. Taigi mes turėtume kalbėti ne apie krizę, o apie ekonomikos sulėtėjimą“, - laidoje „DELFI diena“ sakė Ž. Mauricas.
Jam antrina ir J. Rojaka, kuri sako, kad ekonomikos sulėtėjimo mes tikrai neišvengime.
„Taip, mes tikrai jo neišvengsime. Jeigu bus didelė krizė, jos irgi neišvengsime, žinoma, tam tikri namų darbai padaryti, pasikeitė ir mūsų ekonomika. Mums reikia gyventi ne nuo krizės iki krizės, bet reikia siekti tikslų, negalvoti, kad jeigu dabar gyvenimas gražus, tai reikia tik džiaugtis viskuo, nes tada tikrai patirsime krizę. (…) Kalbant apie rodiklius, tai jų yra labai daug iš gyventojo pusės. Ar mes turime pakankamą sutaupytą sumą kiekvienam asmeniui? Ne.
Nors taupymo rodiklis auga, tam tikras atsargas turime, bet daug bus sluoksnių, atskirų asmenų, kurie susidurtų su sunkumais. Bet iš valstybės pusės pagrindiniai darbai buvo padaryti“, - laidoje tikino ekonomistė.
Ž. Mauricas sako, kad ateityje galime susidurti su viena kone esmine problema – nauja emigracijos banga.
„Aš sutikčiau, kad verslas yra gerai pasiruošęs, bet socialinės apsaugos tinklas yra pakankamai silpnas, tarkime, nedarbo draudimo išmokos yra labai žemos, trumpai mokamos. (…) Mes tikrai galime susidurti su vėl padidėsiančia emigracijos banga, mes tikrai turime išnaudoti šiuos metus, kurie vis dar yra pakilimo metai, reikia pritraukti kuo daugiau investicijų, kad būtų kuriamos darbo vietos. Nes dabar tik Vilnius auga daugiau nei vidurkis, bet kiti regionai – tikrai ne. Būtų lūkestis stiprinti socialinės apsaugos tinklą. Jeigu ateis krizė, reikia žinoti, ko imsimės.
Pavyzdžiui, Vokietija stengiasi išlaikyti darbo vietas, vengia, kad padaugėtų bedarbių, tarkime, trumpina darbo savaitę. Lietuva neturi tų planų, tam tikra grėsmė yra, kad emigracija gali atsisukti kita linkme“, - laidoje „DELFI diena“ niūria įžvalga pasidalijo Ž. Mauricas.
Tuo tarpu J. Rojaka nesutinka, kad stipriausius akcentus dera dėti tik ant socialinės srities.
„Aš sakyčiau, kad šiuo metu mums reikia dėti aiškesnius akcentus ne tik į socialinės apsaugos tinklo gerinimą, bet reikia nestabdyti kuriant darbo vietas, tuomet mes nekalbėsime apie emigraciją, praėjusiais metais daug ekspertų kalbėjo apie tai, kad 2018 metais užimtumas jau nedidės, bet jis padidėjo 1 procentu. Jeigu mes nestabdysime dėl investicijų, mes mažiau kalbėsime apie socialinę apsaugą“, - kalbėjo J. Rojaka.
Ji taip pat tikino, kad nemažai nežinomybės atkeliauja iš išorės – užsienio politikos.
„Sulėtėjimas turbūt neateis iš vidaus, mes nematome priežasčių, kurios galėtų lemti sulėtėjimą. Anksčiau prieškrizinį laikotarpį buvo krūva įvairiausių indikatorių. Dabar tokių raudonų vėliavyčių yra labai mažai, bet nežinomybė ateina iš išorės – D. Trumpas, eksporto rinkos, sulėtėjimas Vokietijoje, bet didžiausia rizika yra Europos Parlamente. Tai gali labai stipriai pakeisti situaciją, kur link suka Europa“, - kalbėjo J. Rojaka.
Tuo tarpu ekonomisto Nerijaus Mačiulio prognozės – dar kitokios.
Didžioji dalis pirmo būtinumo prekių šiemet brangs kukliai - maždaug 2 proc., tačiau paslaugų kainos augs sparčiau - 5 proc., sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Didžioji dalis pirmo būtinumo prekių kainų augs kukliai, maždaug 2 proc. Toliau sparčiai brangsta paslaugos, prognozuojame, kad jos brangs 5 proc. Tai susiję su tuo, kad darbo užmokestis didėja, o paslaugų sektoriuje pagrindinis sąnaudų komponentas yra būtent darbuotojų atlyginimai“, - konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, vienintelis šokas gyventojams galėtų būti dėl pabrangusių elektros ir dujų, tačiau pajamų augimas atsveria kainų augimą. Dėl to mažai tikėtina, kad vartotojų teigiamų lūkesčių šuolis bus trumpalaikis ir išsikvėps.
Tuo metu infliacija šiemet sieks 2,7 proc. - lygiai tiek pat, kaip ir pernai, sakė ekonomistas.
„Tai gali atrodyti keistai, nes vien dėl brangstančios elektros ir dujų teigiama įtaka infliacijai, mūsų skaičiavimais, yra 0,6 proc. Tai nemažai, bet tuo pačiu yra infliaciją mažinantys veiksniai. Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinė naftos kaina bus 15 proc. mažesnė, nei buvo pernai. (...) Brangesnė elektra ir dujos yra visiškai atsveriamos to, kad bus pigesnis kuras degalinėse“, - pažymėjo ekonomistas.
