„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę padidino iki 2,7 proc. Žiūrint į Lietuvos perkaitimo indeksą matyti, kad Lietuvos ekonomika nekaista ir situacija gerokai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 2008 metų krizę – tuomet formavosi nekilnojamojo turto (NT) burbulas, infliacija viršijo 10 proc.
„Tik atlyginimų ir produktyvumo augimo atotrūkis rodo, kad ekonomika šyla, valstybė praranda konkurencingumą, sunkiau eksporto rinkas išlaikyti. Jei tokia tendencija kelis metus tęsis, tada tai yra pavojaus signalas. Kol kas eksporto tai labai neprislopino. Nesumažino daugelio Lietuvos pramonių ir ypač Lietuvos įmonių konkurencingumo“, – teigė ekonomistas.
Kalbėdamas apie būsto rinką jis teigė, kad ši taip pat neperkaitusi, nes būsto kainos auga ne taip sparčiai kaip atlyginimai. Jei prieš ankstesnę krizę jau darėsi sunku įsigyti būstą, šiuo metu būsto įperkamumas aukštumose.
„Vidutines pajamas gaunanti šeima gali būstą įsigyti skirdama penktadalį savo pajamų. Tai lemia ir tai, kad skolinimosi kaina daug mažesnė, bet nėra prielaidų sparčiam palūkanų augimui, tad rodikliai turėtų išlikti ne daug pakitę. Butų kainas prislopino didesnė butų pasiūla, tai reiškia kad perkančiųjų derybinė galia didesnė“, – kalbėjo jis pridėdamas, kad ir šiemet būstų kainos augs kukliai ir visuose Lietuvos miestuose bus naują būstą lengviau įsigyti.
N. Mačiulio teigimu, daug kalbant apie krizę ir pavojų, tai prislopina gyventojų norą investuoti ir taip sustoja ar sulėtėja ekonomikos augimas, tačiau Lietuvoje gyventojų lūkesčiai yra teigiami. Verslų lūkesčiai taip pat rodo, kad krizė neartėja.
„Visuose sektoriuose matome, kad nėra jokio nerimo, kad galėtų kristi paklausa ar įmonės susidurti su ekonominėmis problemomis. Visuose sektoriuose lūkesčiai pradėjo kristi 2007 metų viduryje, kai valdžios atstovai nepripažino nuosmukio, daug kas nekalbėjo, jau tada visų sektorių pasitikėjimo rodikliai krito kaip nuo uolos. Ir tik 2008 m. pripažinta, kad krizė neigiamai paveiks Lietuvą, nors iš lūkesčių rodiklių jau anksčiau tai buvo matyti, šiuo metu nieko panašaus nėra“, – teigia jis.
Ekonomistas parodo, kad ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį pakilo į aukštumas ir savo finansinę situaciją jie vertina vis geriau.
„Seniai Lietuvos gyventojai jautėsi taip gerai, kaip jie jaučiasi dabar. Kas gali atrodyti keista, bet taip yra“, - teigia jis.
Praeitais metais, sako ekonomistas, darbo užmokestis didėjo 10 proc., o kainų augimas buvo daugiau nei trigubai mažesnis nei atlyginimų. Tad dirbančiųjų, pensininkų perkamoji galia padidėjo.
Ekonomisto teigimu, realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs 11,5 proc. (pernai 7 proc.) Tai turėtų būti sparčiausias atlyginimų augimas visoje Europos Sąjungoje ir didžiausias Lietuvoje nuo 2008 metų. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 8 proc. – lėčiau nei pernai, tačiau darbo užmokesčio augimui po mokesčių teigiamos įtakos turės mokesčių reforma. Kainų augimas, prognozuojama, sieks apie 2,7 proc. Vadinasi, remiantis prognozėmis, gyventojų kišenėse turėtų likti daugiau pajamų. Apie pusę proc. infliacijos augimo sudarys elektros ir dujų brangimas, tačiau prognozuojama, kad pigs nafta.
Taip pat teigiamos tendencijos išskiriamos migracijos fronte. Prognozuojama, kad grynoji emigracija šiemet bus teigiama, tai yra atvykstančių bus daugiau nei išvykstančių. Tai bus teigiamas impulsas darbo rinkai, vidaus vartojimui.
„Tai nebus didžiulis šuolis, gali apie 2 tūkst., gyventojų siekti, bet tai istorinis lūžis migracijos fronte“, – sako ekonomistas.
Be to, N. Mačiulio teigimu nors dažnai kalbama apie tai, kad Lietuva per biudžetą perskirsto per mažai, tačiau jo nuomone perskirstymas savaime nėra panacėja.
„Šveicarijoje mažiau perskirstoma per biudžetą 28,5 proc., Airijoje tik 23 proc. Tai negarantuoja, kad didesnis perskirstymas sukuria socialinę lygybę, gerovę ir klestėjimą“, – sako ekonomistas ir pabrėžia, kad svarbiausia efektyviai panaudoti turimas lėšas.
Kinijos ir JAV prekybos karas kelia didžiausią nerimą
Pasaulio BVP augimo sumažinama iki 3,5 proc. Daugelis Lietuvai svarbių rinkų atrodo gerokai prasčiau – Vokietijos ir Prancūzijos augimas turėtų viršyti vos 1 proc.
„Tai ne tik dešimtmetis krizės, bet ir daugelis ekonominio aktyvumo rodiklių rodo, kad jų augimas arba lėtėja, arba visai sustoja, ar net traukiasi, kaip Italijoje. Matome, kad šiuo metu augimas lėčiausias per pastaruosius trejus metus.
Viena labiausiai neraminančių ilgalaikių tendencijų, kad vis mažesnė pasaulio dalis yra liberalios demokratijos, nesuvaržytos. Jei tokių valstybių BVP sudarė 80 proc. viso pasaulio BVP, šiuo metu tik 30 proc. BVP. Labai išaugo Kinijos svoris, kur jokių politinių teisių nėra. Įvyko lūžis prieš kelis metus, kai „Freedom house“ pripažino, kad JAV nebėra viena iš visas laisves garantuojančių šalių. (...) Tai rimtas signalas, kai matome, kad didžioji dalis pasaulio ekonomikų nebe laisvos demokratijos, o bent iš dalies suvaržytos“, – apie grėsmes kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, su tuo koreliuoja politinio neapibrėžtumo indeksas. Visų pirma problemos susijusios su Kinija ir JAV protekcionizmu, tačiau kelia įtampą ir „Brexit“, Italija, protestai Prancūzijoje. Ekonomisto teigimu, net jei „Brexit“ baigsis ir prasčiausiu scenariju Lietuva nėra labai priklausoma nuo Jungtinės Karalystės – daugiau priklausomi esame ne nuo importo, bet emigrantų perlaidų, tačiau ir pastarosios paskutiniu metu mažėjo ir didelės įtakos neturi Lietuvos ekonomikai. N. Mačiulis įsitikinęs, kad „Brexit“ yra Jungtinės Karalystės drama, o ne likusio pasaulio: „Vienintelis sveikas kelias – antrasis referendumas, nepatirti gilios ekonominės bei humanitarinės krizės“.
Kalbant apie Kinijos ekonomiką pasakoja, kad ekonomikos augimas lėtėja, eksportas traukiasi, tačiau kol kas rodikliai nėra dramatiški. Likimas priklausys nuo to, kaip baigsis derybos su JAV. Jei nepavyks Kinijai ir JAV susitarti ir bus įvesti nauji importo tarifai, neigiamos pasekmės nuvilnytų per visą pasaulį, visas finansų įstaigas. N. Mačiulio pastebėjimu, paskutiniu metu Kinijos gyventojai internete labiausiai ieško informacijos susijusios su atleidimu iš darbo. Tokių rodiklių nėra buvę anksčiau, nei kitų krizių metu. „Tad Kinijos gyventojai bijo to šoko, kas ištiktų suvaržius prekybą su JAV“, – paaiškina jis.
Ekonomisto nuomone, jei JAV nepadidins importo tarifų Kinijai, ar nesumanys apmokestinti didesniu importo tarifu iš Europos Sąjungos importuojamų automobilių, tuomet Lietuvos BVP prognozė dar ne kartą bus pagerinta.
„Turi protekcionizmo nacionalizmo fronte atoslūgis būti, kurio dar nematome. (...) Prezentacija gali atrodyti optimistiška, bet tai faktai, kad Lietuva šiame ekonomikos cikle vystėsi gana pavyzdingai ir net išorinio sukrėtimo atveju, tikėtina, kad išvengtų nuosmukio“, – teigia N. Mačiulis.
