Pasak asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, krizinė situacija susidarė praėjusiais metais.
„Pakuočių tvarkymo srityje atsirado tikrai labai rimtos problemos (...) Situacija iki 2018 metų buvo problematiška – 2017 metais ne su visomis įmonėmis buvo laiku atsiskaityta, tačiau ji nebuvo drastiška. Nuo 2018 metų gamintojų importuotojų organizacijos nustojo pervedinėti finansavimą pakuočių atliekų tvarkytojams. Vien savivaldybių įmonėms per praėjusius metus nesumokėta 1,5 mln. eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė R. Žakaitienė.
„Pagrindinė priežastis, ką aiškina gamintojų importuotojų organizacijos – GPAIS (pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – BNS) neveikia labai sklandžiai, organizacijos negauna pilnos informacijos, todėl ir neatsiskaito su įmonėmis“, – teigė ji.
Pasak jos, Aplinkos ministerija laiku nepabandė sureguliuoti tvarkos.
„Mūsų asociacija liepos mėnesį kreipėsi į Vyriausybę, prieš tai pačios komunalinių įstaigų asociacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją, sakydamos, kad nėra finansavimas perduodamas, nėra pinigų, dirbam už dyką, tačiau tai nebuvo išklausyta“, – teigė R. Žakaitienė.
Pakuotes sutvarkyti įsipareigoja į aplinką jas išleidžiančios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai, nealkoholinių gėrimų, konservų gamintojai bei šių produktų importuotojai. Jie yra sukūrę tris dideles organizacijas – viešąsias įstaigas Pakuočių tvarkymo organizaciją (PTO), „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“, atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas.
Pasak Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorės Aušros Zigmontienės, dėl skolų komunalinėms įmonėms kenčia ne tik jos pačios, bet ir vartotojai.
„Nuo susidariusios skolos nukenčia ne tik komunalinės įmonės, bet ir vartotojai, nes komunalinės įmonės negali tų pinigų, kurie sąlyginai yra užšaldyti, toliau panaudoti kitiems gerbūvio darbams atlikti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Zigmontienė.
„Susidariusi skola yra neveikiančios sistemos iliustracija. Tiek savivaldybių asociacija, tiek savivaldybių komunalinės įmonės ir privačios bendrovės nėra pajėgios susitvarkyti pačios, todėl čia turėtų būti bendras įsikišimas tiek aplinkos ministerijos, tiek vyriausybės (...) Savivaldybių įmonės mato kaip vieną iš išeičių, kad galbūt iš tikrųjų nereikia trijų organizacijos, užtektų vienos, valstybinės“, – pridūrė ji.
Tuo metu didžiausios gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius vėlavimus aiškino GPAIS sistemos trūkumais.
„Gamintojai ir importuotojai iš esmės padidino finansavimą komunaliniam sektoriui 46 proc. Pats finansavimas jis techniškai yra skiriamas, bet pagal pasirašytas sutartis su atliekų tvarkytojais jis negali pasiekti pačių paslaugos tiekėjų dėl to, kad atliekų tvarkytojai negali pilnai išrašyti dokumentų per GPAIS sistemą“ – spaudos konferencijoje sakė K. Pocius.
„Tačiau noriu papildyti, kad GPAIS iš tikrųjų veikia, įrodantys dokumentai eina ir viskas vyksta procese, tai yra organizacijos priima įrodančius dokumentus ir atsiskaito už paslaugas. Pilnai bus atsiskaityta tada, kai tik bus pateikti įrodantys dokumentai ir šis klausimas bus išspręstas“, – teigė jis.
Savivaldybės su gamintojų importuotojų organizacijomis ir pakuočių atliekų surinkėjais sudaro trišales sutartis, pagal kurias atliekų tvarkytojai surenka, veža ir paruošia perdirbimui atliekas, o už tai su jais atsiskaito gamintojų ir importuotojų organizacijos.