Toks sprendimas priimtas po to, kai kultūros paveldu pripažintame pastate sausio viduryje įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.

Lietuvos paštas informavo Susisiekimo ministeriją, kad šis incidentas paskatino akcinės bendrovės vadovybę jau kitame valdybos posėdyje pateikti siūlymą parduoti šį pastatą“, – teigiama BNS Susisiekimo ministerijos pateiktame komentare.

Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis, šiuo metu pašto reikmėms naudojamas tik trečdalis jo.

„Šį pastatą įsigijęs naujasis savininkas įstatymų numatyta tvarka privalės užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą“, – pabrėžia ministerija.

Penktadienį į susisiekimo ministrą Roką Masiulį kreipėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jis ragino nedelsiant spręsti dėl pastato ateities bei priekaištavo, kad ministerija paliko pastatą griūti.

Pasak ministerijos, R. Masiulis „nurodė, kuo skubiau eliminuoti avarijos pasekmes Kauno centriniame pašte ir nedelsiant spręsti šio pastato ateities klausimą, užtikrinant kultūrinio paveldo išsaugojimą“.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.

Interneto svetainėje Peticijos.lt praėjusį ketvirtadienį paskelbta peticija, kuria Lietuvos paštas, ministerija, Kauno savivaldybė ir kitos institucijos raginamos „imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“.

Šią peticiją yra pasirašę per 2,4 tūkst. asmenų.