Lietuvos verslininkai išskėstomis rankomis laukia grįžtančių emigrantų

Ekonomistų teigimu, Lietuva jau gali grįžtantiems iš emigracijos pasiūlyti įvairių darbų. Užimtumo tarnybos apklausa parodė, kad 20 proc. įmonių priverstos riboti veiklą dėl darbuotojų trūkumo, tačiau vis dažniau dėl darbo kreipiasi iš užsienio grįžę jauni emigrantai.

Socialinės įmonės vadovas Jevgenijus Malyšenkovas pripažįsta, kad ne visada paprasta rasti darbuotojų. Įmonė planuoja plėstis, tad jų reikės dar daugiau. Jis teigia mielai savo bendrovės duris atvertų grįžusiems emigrantams.

Užimtumo tarnyba kol kas labai nudžiuginti darbdavių negali. Pastaruoju metu vis garsiau raginant į tėvynę grįžti emigrantus, tarnyba atliko apklausą, kiek jų ateina ieškotis darbo.

Ir skaičiai, palyginti su praėjusiais ir ankstesniais metais, nėra stipriai išaugę. Tiesa, pastebima, kad grįžusiems atlyginimas jau nebėra svarbiausias ieškant darbo.

„Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti apie Utenos klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojų pastebėjimus, kad iš tikrųjų 80 proc. besikreipusių emigrantų buvo jaunimas iki 29 metų. Jie domėjosi įsidarbinimo galimybėmis, taip pat paklausiomis profesijomis mūsų šalyje. Dažniausia žmonės domisi darbo vietos kokybe, tai – koks darbas, kur, kokios darbo valandos, ar jos lanksčios“, – pasakoja Užimtumo tarnybos specialistė Dovilė Mackevičienė.

Ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, šiuo metu apie 20 proc. įmonių ieško darbuotojų, o jų trūkumas net riboja veiklą. Todėl darbdaviams kiekvienas grįžęs ir darbo ieškantis emigrantas kone aukso vertės.

Šiuo metu labiausia ieškoma vilkikų vairuotojų, pardavėjų, virėjų, vis daugiau reikia ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančių specialistų-elektros inžinierių, statybos vadovų, gydytojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, Informacinių technologijų specialistų.

Plačiau apie tai – Redos Gilytės reportaže.